Mūsų šalies teritorijoje agrastai yra gana populiarūs. Deja, ligos neaplenkia, o norint gauti gerą derlių, reikia pasirūpinti, kad ši rykštė būtų pašalinta.
Pagrindinės ligų rūšys
Visas šių sodo krūmų ligas galima sąlyginai suskirstyti į dvi rūšis: verticilijos džiūvimą ir šakų bei ūglių vytimą bei įvairų dėmėtumą. Apsvarstykite juos išsamiau.
Kaip veikia agrastų vytimas ir vytimas? Tokios ligos pažeidžia krūmų šakas ir lapus. Pirmuoju atveju pastebimas lapijos vytimas, kuris tuo pačiu metu įgauna geltoną spalvą. Nebyra nuo šakų, o lieka prie jų prisirišęs. Antrasis agrastų ligos pavadinimas kalba pats už save. Krūmų šakos ir ūgliai išdžiūsta, ant žievės atsiranda įtrūkimų, tarp kurių aiškiai matomi juodi taškai – ligos sukėlėjai.
Kaip jau minėta, į akis krenta ir įvairios agrastų dėmės. Šio tipo ligas galima priskirti vienam iš penkių patogenų tipų:
1. Dėmės juodos, arba alternaria - ant lapųant krūmų atsiranda pilkai juodos dėmės su gana didelio dydžio aksomine alyvuogių spalvos danga.
2. Rudos dėmės – rudos dėmės ant lapų su nedideliu juodu žiedu.
3. Ascochito dėmės – šviesiai pilkos arba b altos dėmės, aplink kurių kiekvieną yra ruda kraštinė, suapvalinta, kartais su juodomis taškuotomis piknidijomis.
4. B altos dėmės (septoriumas) - ant krūmų lapijos atsiranda mažų kampinių arba suapvalintų rudų dėmių, aplink kurias yra raudonai ruda kraštinė. Laikui bėgant šios dėmės tampa šviesesnės, bet kraštinė išlieka tokia pat ryški.
5. Antraknozė – gali atsirasti ne tik ant lapijos, bet ir ant šakų bei lapkočių. Žymi mažas suapvalintas tamsiai rudos spalvos dėmeles.
Būtina pabrėžti dar keletą dalykų, susijusių su dėmėmis, nuo kurių kenčia agrastai. Šio tipo ligoms būdingi būdingi bruožai: dėmės, sporuliacija ir pagalvėlės. Visi jie yra lapų viršuje. Tačiau jei iš viršaus matomos šviesios dėmės, o apačioje yra oranžinės spalvos sporuliacijos pagalvėlės, tai jau yra rūdys. Be to, jis plinta gana įdomiai.
Kitos ligos
Jei prie krūmų auga viksvos, ant agrastų gali atsirasti agrastų rūdžių, jei sibirinio kedro ar Veimuto pušies, tai koloninės rūdys. Šios kaimynystės dėka ligos sukėlėjas turi galimybę peržiemoti ant viksvų arbapušis, o pavasarį užkrėsti jaunus agrastų lapus.
Kartais ant agrastų galite pamatyti ploną juodą plėvelę. Tai ne kas kita, kaip liga, vadinama juoda. Žinomas ir kitas negalavimas – sferinė biblioteka, dar vadinama miltlige. Tai plokštelė ant agrastų. Jei augalas yra labai paveiktas šios ligos, jauni ūgliai džiūsta viršutinėje dalyje, tačiau sukėlėjas žiemoja po žieve.
Visos aukščiau išvardytos ligos priklauso grybelių kategorijai, tačiau virusinės ligos taip pat aptinkamos krūmuose. Tarp jų yra venų apvadas. Pirmoje ir antroje gyslų eilės augalas turi šviesiai geltoną kraštą. Be to, ant lapų atsiranda chlorozė, po kurios jie greitai praranda formą ir susiraukšlėja.
Kovok su liga
Vaistų, naudojamų kovai su įvairiomis agrastų ligomis, nėra tiek daug. Tai vario sulfatas, padedantis atsikratyti septorijos ir kitų dėmių atsiradimo, gumbus gelbsti nuo miltligės, antracnozės ir askochitozės, taip pat Bordo mišinys – nuo rūdžių, septorijos ir antracnozės.
Kai kurie sodininkai kovodami su agrastų ligomis bando naudoti vaistus, tokius kaip Topaz ir Fundazol. Toks sprendimas klaidingas, nes šiais produktais galima gydyti tik juoduosius serbentus. Tačiau jei svetainėje yra visas agrastų darželis, tada galite naudoti Fundazol, kad atsikratytumėte verticilijos vytulio.agrastų krūmai.
