Irisai daugelio laikomi gražiausiomis gėlėmis pasaulyje. Jų kvapas nepalyginamas. Ši gėlė gali augti toje pačioje vietoje apie septynerius metus, žydėti ir džiuginti savo šeimininką. Tačiau būna atvejų, kai vilkdalgis nežydi. Gali būti keletas priežasčių, kodėl rainelė nežydi. Sodinant galite padaryti keletą rimtų klaidų ir tada gėlės nebegalima išsaugoti.
Augintojo klaidos auginant vilkdalgius
Jei esate pradedantysis sodininkas ir trokštate auginti šias nuostabias gėles, turėtumėte atsižvelgti į keletą taisyklių, kad jūsų augalas nesirgtų ir jaustųsi patogiai naujoje vietoje. Vilkdalgius sodinti reikėtų ankstyvą rudenį, nes tai pats palankiausias metas. Pirmiausia šakniastiebius reikia iškasti, padalinti ir paruošti sodinimui. Lapus ir šaknis šiek tiek patrumpinkite, dezinfekcijai palaikykite sodinukus kalio permanganato tirpale, tada šiek tiek padžiovinkite saulėje.
Iskaskite duobę, lygiomis dalimis sumaišykite žemę su smėliu – ir galėsite saugiai sodinti vilkdalgius. Po to ant viršaus užpilkite vandens su trąšomis.
Yra dar viena svarbi priežastis, kodėl rainelė nežydi:kaip paaiškėja, augalas nemėgsta susigrūdimo. Jei jis auga vienoje vietoje maždaug ketverius metus ir niekada nebuvo pasodintas, rizikuojate kitais metais nepamatyti šių nuostabių gėlių.
Jei jūsų gėlė auga pavėsyje, tuomet neužduokite sau klausimo: „Kodėl vilkdalgis nežydi?“Atsakymas aiškus – jis nemėgsta pavėsingų vietų. Saulė yra tai, ko jam reikia, ir kuo daugiau šilumos. Atkreipkite dėmesį į dirvą: vilkdalgiai mėgsta dirvas, kuriose gausu kalio ir kalcio, blogai jaučiasi rūgščioje, sausoje ir skurdžioje dirvoje. Juos galima šerti medžio pelenais, o dar geriau – trąšas savo gėlei pasirinkti atskirai. Norėčiau pastebėti, kad labiausiai paplitę ir mėgstamiausi tarp sodininkų mėgėjų yra barzdoti vilkdalgiai. Nykštukinių vilkdalgių, tinklinių ir sulenktų vilkdalgių veislės populiarios visame pasaulyje.
Rainelės priežiūra
Šios gėlės priežiūra turėtų būti tokia pati kaip ir visų daugiamečių augalų. Būtinai turite pašalinti piktžoles (geriausia rankomis), supurenti dirvą ir pamaitinti naudingomis medžiagomis. Jei augalas jaunas, rudens pabaigoje jį reikės uždengti žalumynais, kad per žiemos šalčius nesuš altų. Atėjus pavasariui pastogė nuimama, o visiškai išdžiūvus dirvai – tręšiama. Augalą reikia atidžiai apžiūrėti, kad aplink šaknį nebūtų puvinio. Jei toks yra, jis turi būti pašalintas. Lapai, likę nuo praėjusių metų, pašalinami ir sudeginami, nes ant jų lieka kenkėjų.
Žydėjimo laikotarpiu pašalinamos visos nuvytusios gėlės. Beje, atkreipkite dėmesį į gėlių augintojus: dėl vaško dangos ant lapųgalite nustatyti rainelės sveikatos būklę. Jei apnašos vienodos, vadinasi, augalas sveikas, o jei ne, tuomet reikia susirūpinti gėlės sveikata.
Apibendrinant galima pasakyti, kad vilkdalgiai yra žavingos gėlės. Žvelgdami į juos galite pasinerti į švelnumo pasaulį, pajusti jų subtilų aromatą. Tačiau ne visada augalas gali patikti savininkui nuostabiu žydėjimu. Jei turite tokią problemą, atkreipkite dėmesį į tai, kur auga jūsų gėlė. Jei auga pavėsyje arba užkimšta piktžolė, tuomet jau aišku, kodėl vilkdalgis nežydi. Jis prašo pagalbos. O gėlės nebuvimas jau yra pavojaus signalas augintojui.
