Pramoninių pastatų ar gyvenamųjų pastatų statyba yra pradinis statybos etapas. Tai, galima sakyti, yra visos struktūros pagrindas, be kurio neįmanoma ir to tiesiog negalima atmesti. Kad konstrukcija būtų stabili ir atlaikytų visą apkrovą, ji pagaminta iš gelžbetonio. Tiesą sakant, dėl suformuoto rėmo užtikrinamas tinkamas tvirtumas. Bet kiek armatūros reikia paimti 1 m3 betono, kad pamatas nepradėtų byrėti veikiamas nuolatinės apkrovos ilgą laiką?
Armatūros strypų klasifikacija
Norint suprasti, kiek armatūros reikia naudoti, verta žinoti, kokios šios statybinės medžiagos paprastai egzistuoja.
Gelžbetonio gaminių gamyboje įvairios paskirties naudojamos skirtingos armatūros rūšys. Paprastai jo klasifikacija yra padalinta įkelios grupės, priklausomai nuo daugelio veiksnių:
- Pagal pradinę medžiagą – plienas, nemetalas.
- Pagal veikimo principą (pagamintoje konstrukcijoje) – įtemptas, neįtemptas.
- Pagal gamybos technologiją - strypas, viela, virvė.
- Pagal profilio tipą – lygūs, strypai su figūruotu paviršiumi (geresnis sukibimas su betonu).
- Pagal montavimo tipą – tinklelis, rėmas, detalių sutvirtinimas.
- Pagal sujungimo būdą – suvirinimas, mezgimas.
Nežinant klasifikacijos neįmanoma nustatyti, kiek kg armatūros 1 m3 betono bus išleista kuriant pamatą ar gaminant didelio masto konstrukcijas. Kartais pirmenybė teikiama tinkleliui ar karkasui, kurie dėl savo lankstumo yra sujungti megztu būdu. Ši tokios armatūros kokybė yra labai svarbi, nes padeda išvengti gelžbetoninių konstrukcijų sunaikinimo dėl žemės plutos judėjimo.
Kompozitinė armatūra
Verti paminėti keli žodžiai apie šiuolaikines statybų pramonės žinias. Kalbame apie užsienyje jau plačiai išpopuliarėjusį metalinių strypų analogą – tai kompozitiniai pluoštai iš stiklo. Kokia yra šio tipo medžiaga, niekuo prastesnė už metalinius strypus?
Apie tai, kiek kg armatūros 1 m3 betono optimaliai naudoti, bus pasakyta vėliau, tačiau kol kas verta susipažinti su šia modernia medžiaga iš arčiau. Pagrindinis jo bruožas yra nemetalinė kilmė. Nors šių strypų funkcijų sąraše yra ir našumasypač atsakingos užduotys, jų gamybai nenaudojamas plienas, kaip ir jungiamųjų detalių atveju.
Kompozitiniai pluoštai gaminami iš kitų medžiagų:
- stiklas;
- baz altas;
- anglis;
- aramid.
Tuo pačiu metu naudojant vien tik sintetinį pluoštą nepasiekiamas norimas stiprumas, todėl gamybos procesas apima apdorojimą naudojant termoreaktyvius arba termoplastinius polimerinius priedus. Jų buvimas leidžia užtikrinti strypų kietumą.
Vėliau, kaip ir metalinės jungiamosios detalės, ant sudėtinių eksploatacinių medžiagų taip pat susidaro briaunos. Be to, siekiant padidinti surišimo ir sukibimo savybes vėlesnio kontakto su betonu liejant metu, strypai padengiami specialia smėlio danga. Dėl to gauname vertingą alternatyvą.
Kiek armatūros tenka 1 m3 betono arba teisingo skaičiavimo svarba
Bandymai taupyti bet kokias statybines medžiagas neigiamai veikia pastatų ir kitų iš betono pastatytų konstrukcijų stiprumą. Ir galiausiai brigada yra šonu. Ir kadangi mes kalbame apie pamatą (daugiausia monolitinio tipo), tai visos konstrukcijos stabilumas priklausys nuo faktinių jos fizinių parametrų.
Dėl šios priežasties pagrindą klojant reikia skirti daug dėmesio. O armatūros pridėjimas kaip tik leidžia ne tik padidinti tvirtumą, bet ir suteikti visai konstrukcijai tinkamo tvirtumo. Tai labai svarbu siekiant užtikrintitvarumas.
O kadangi statybų rinka karts nuo karto vystosi, šiandien daugelis statybos įmonių atkreipia dėmesį į modernius sprendimus, kurie visiškai atitinka šiuos standartus.
Į ką atsižvelgti?
Kiek armatūros strypo patenka į betono kubą? Naudojamų geležinių strypų skaičius, įskaitant jų skersmenį, labai priklauso nuo statomos konstrukcijos tipo.
Tai taip pat lemia medžiagos, reikalingos kiekvienai konkrečiai užduočiai išspręsti, svorį. Siekiant optimalaus betono ir armatūros santykio, reikia atsižvelgti į keletą parametrų:
- pagrindų įvairovė (monolitinė, koloninė, juostinė);
- planuojamo pagrindo plotas ir storis;
- strypų parametrai;
- struktūros svoris;
- įvairus dirvožemis.
Privataus medinio namo plokštės tipo pagrindo ar pamato sukūrimas kieto grunto atžvilgiu naudojami iki 10 mm storio strypai. Sunkesnės konstrukcijos ir silpno grunto derinys reikalauja sutvirtinimo tinkleliu, kurio skerspjūvis yra 14-16 mm, maždaug 200 mm žingsniu. Šiuo atveju pati medžiaga dedama į du diržus (apatinį ir viršutinį).
Taigi, kiek armatūros reikia vienam betono kubui? Turėdami turimus duomenis apie pagrindo aukštį ir plotą, galite lengvai sužinoti, kiek metrų geležinių strypų reikės visai konstrukcijai, priklausomai nuo armatūros prekės ženklo ir klasės. Taip pat lengva apskaičiuoti vartojimo reikmenų svorį.
Normos ir standartai
Standartiniai armatūros strypo suvartojimo rodikliaisukurta įvairioms progoms. Architektai turi atsižvelgti į visas aukščiau pateiktas subtilybes. Be to, būtina atsižvelgti į paties betono mišinio savybes:
- kiek jame priemaišų;
- priedų sudėtis;
- komponentinės savybės.
Pastatai, kurie skiriasi dizaino ypatumais ir paskirtimi, turi savo reikalavimus dėl stiprumo rodiklių. Čia svarbų vaidmenį vaidina naudojamų metalinių strypų skaičius.
Skaičiuojant, kiek tonų armatūros reikia 1 m3 betono, tai galima nustatyti pagal šiuos standartus:
- Nurodykite elementariąsias apskaičiuotąsias normas arba GESN.
- Federaliniai vieneto kursai arba FER.
- Valstybiniai standartai arba GOST.
Pagal GESN normas kiekvienam kubiniam metrui betono turi būti ne mažiau kaip 200 kg armatūros arba viena tona 5 m3.
FER taisyklės yra pagrįstos HESN rodmenimis, todėl šių standartų reikalavimai yra panašūs. Tačiau federalinės kainos yra šiek tiek švelnesnės - armatūros kiekis 1 kubiniame metre gali būti 187 kg. Tuo pačiu tai tiesiogiai taikoma gelžbetoninėms plokštėms, kurių aukštis ne didesnis kaip 2 metrai ir 1 m gylis.
Tačiau norėdami gauti tiksliausius skaičiavimus, turėtumėte naudoti GOST 5781-82 ir 10884-94. Juose yra visa reikalinga informacija apie strypą ir termomechaniškai sustiprintągelžbetoninių konstrukcijų armatūra.
Nukrypimas nuo normos
Kai kuriais atvejais, sprendžiant, kiek armatūros strypo naudoti vienam betono kubui, reikia nukrypti nuo armatūros kiekio normos. Paprastai didžiąja dalimi, kurią išprovokuoja ne tik žmogiškasis faktorius. Tokių sprendimų priežastys gali būti šios situacijos:
- Statinių statyba ant sudėtingų gruntų – plūduriuojančių, smėlėtų gruntų. Be to, reikia atsižvelgti į aukštą drėgmės lygį, žemės drebėjimų riziką ir staigius temperatūros pokyčius. Visa tai yra rimta priežastis padidinti medžiagos kiekį, siekiant užtikrinti tinkamą konstrukcijų saugos lygį.
- Toliau pastatų eksploatacija. Jei kalbame apie pramoninius pastatus, kuriuose yra sunki įranga, paviršių sprogdinimą, nuolatinį didelio kiekio išteklių judėjimą, projektuotojai turėtų sutelkti dėmesį į šį padidintą dėmesį. Todėl reikalingas kompetentingas armatūros sąnaudų skaičiavimas.
- Tuo atveju, kai jie pakeičiami sunkesniais atitikmenimis.
Apskritai problema, kiek armatūros reikia vienam betono kubui, sprendžiama taip.
Jei lengva konstrukcija pastatyta ant gana tankaus grunto, bus naudojama mažiau armatūros. Taip yra daugiausia dėl mažo skersmens strypų naudojimo. Kitaip tariant, racionalus skaičiavimas.
Sunaudojimo reikmenų skaičius
Paprastai armatūra klojama sluoksniais viršuje ir apačioje. Tokie parametrai kaip betono konstrukcijos aukštis ir plotas leidžia nustatytitinklelio ilgis pagal rėmo prekės ženklą ir klasę. Norėdami teisingai apskaičiuoti eksploatacines medžiagas, turite tiksliai žinoti visus šiuos parametrus.
Bet ar verta atlikti tikslius eksploatacinių medžiagų skaičiavimus? Atsakymas vienareikšmis - bet kokiu atveju tai būtina, nes tai leidžia išvengti permokėjimo už perteklinį tonažą. Kita vertus, jei trūksta, nebūtina kiekvieną kartą pirkti naujos armatūros partijos.
Juostinis pagrindas
Kiek armatūros 1 m3 betono reikia tokiai konstrukcijai? Šio pagrindo rėmo įtaisas skiriasi tuo, kad jo aukštis turi būti mažesnis už plotį – tai būtina sąlyga. Todėl armatūrai galima naudoti mažo skersmens metalinius strypus – apie 10-12 mm.
Pirmiausia verta apsvarstyti tipines juostinio pamato sutvirtinimo schemas:
- 2 horizontalūs strypai viršutinėje ir apatinėje plokštumose;
- 3 horizontalūs strypai viršutinėje ir apatinėje plokštumose.
Renkantis armatūros schemą, verta atsižvelgti į tai, kad žingsnis tarp vienos eilės strypų neturėtų viršyti 400 mm, o apsauginis sluoksnis – 50–70 mm. Iš šių schemų turėtumėte pasirinkti tą, kuri bus priimtina kiekvienu atveju.
Po apsauginiu sluoksniu reikia suprasti atstumą nuo kraštinio strypo iki betoninio rėmo krašto. Jo buvimas leidžia apsaugoti armatūrą nuo drėgmės ir taip apsaugoti ją nuo korozijos.
Skaičiavimas pagal konkretų pavyzdį
Pavyzdžiui, paskaičiuokime, kiek armatūros reikės 1 m3 betono 6 x 6 namuim.
Tegul pagrindo plotis po statomu namu yra 400 mm. Pamatas turi turėti du šarvuotus diržus su dviem eilėmis strypų. Tai yra, namui, kurio vienoje pusėje yra 6 metrai, reikės 24 linijinių metrų armatūros. Žingsnis tarp vertikalių strypų turi būti 500 mm, o optimalus pamato aukštis (kaip prisimename, jo plotis 400 mm) bus 700 mm. Kalbant apie įdubas nuo viršutinės ir apatinės betono ribos, šis skaičius bus lygus 50 mm.
Atsižvelgdami į visa tai, gauname kiekvieno vertikalaus strypo ilgį - 700-50-50=600 mm. 6 x 6 m dydžio pastatui reikės 61 aukšto. Norint apskaičiuoti bendrą armatūros strypų ilgį, pakanka padauginti bendrą jų ilgį iš persidengimų skaičiaus. Tai yra: 60061 \u003d 36600 mm arba 36,6 m. Galiausiai iš viso reikės 60,6 metro armatūros.
Plokštės pagrindas
Šiuo atveju reikia atsižvelgti į du svarbius parametrus:
- pastato klasė;
- įvairus dirvožemis.
Kiek armatūros 1 m3 betono šiuo atveju? Jei ant pamatų yra gana lengva medinio namo konstrukcija, o grunto išsipūtimo tikimybė nedidelė, tuomet galima naudoti vidutinio storio strypus – apie 10 mm skersmens. Dėl to galite sutaupyti įspūdingą sumą.
Tuo pačiu tuo atveju, kai didelė grunto slinkimo tikimybė arba planuojama statyti mūrinį namą arba tai bus skydinis pastatas (apkrova žymiai padidėja), tuomet reikės pamatų statybosarmatūra ne mažesnė kaip 14-16 mm skersmens.
Skaičiavimo pavyzdys
Skaičiavimui imkime tuos pačius namo parametrus - 6 x 6 metrai. Rėmo konstrukcijoje žingsnis tarp strypų yra 200 mm. Atitinkamai namui reikia 62 strypų. Bet kadangi monolitinei pamato konstrukcijai reikalingi du standinimo diržai (jie yra viršutinėje ir apatinėje dalyse), todėl verta padauginti dar iš 2 ir gauname: 622=124 strypai.
Kadangi namo parametrai yra 6 x 6, kiekvieno strypo ilgis turi būti 6000 mm. Tačiau armatūra tiekiama ne tokiais matmenimis, todėl skaičiavimas turėtų būti atliekamas einamaisiais metrais, tai yra, 744 linijiniai metrai dviem šarvuotiems diržams. Be to, jie turi būti tarpusavyje sujungti, kad padidėtų standumas.
Tam reikės tokio armatūros kiekio: 3131=961. Rėmo storis bus 200 mm, o jis bus 50 mm atstumu nuo žemės. Kiekvieno jungiamojo segmento ilgis yra 100 mm arba 0,1 m.. Daugybos rezultate gauname: pamatų statybai reikia 0,1960=96 p.m.
Išvada
Pabaigai belieka pridurti dar vieną svarbų dalyką – skaičiuojant, kiek betono kubo armatūros telpa pamatui suformuoti, reikėtų atsižvelgti į betono mišinio tipą. Be to, būtina atsižvelgti į tirpalo tankį. Ir šis parametras, savo ruožtu, priklauso nuo priedų, kurie yra betono mišinio dalis, tipų. Taitaip, kuo mažesnis betono tankis, tuo daugiau armatūros reikės.
