Spygliuočių augalai yra puiki bet kokio sodo puošmena. Evergreen, jie džiugins net š altuoju metų laiku, o aromatas suteiks šventinę nuotaiką. Norėdami pagražinti svetainę šiais nuostabiais medžiais ir krūmais, pirmiausia turėtumėte išsiaiškinti, kokios dirvos reikia spygliuočiams ir kiek ta ar kita rūšis mėgsta saulę ir drėgmę.
Eglė
Gamtoje eglė yra labai aukšta ir ne visose vietose ji bus vietoje. Tačiau dėl didelio išvestų veislių, kurių aukštis nuo 40 centimetrų iki 50 metrų, pasirinkimo kiekvienas gali rasti sau tinkamiausią variantą.
Prieš sodindami, turite apsvarstyti, kokioje dirvoje eglė auga. Sodinant jie naudoja lapinės žemės, velėnos, smėlio ir durpių kolekciją. Leidžiama pirkti paruoštą dirvą spygliuočių augalams. Iškrovimo duobės gylis turėtų būti 50–70 cm, taip pat būtina padaryti ne mažiau kaip 15 centimetrų drenažą. Atsodinimas neturėtų suspausti dirvožemio, kad šaknų sistema galėtų laisvai augti.
Eglės šerti nereikia, tačiau nebus nereikalinga ją tręšti ankstyvą pavasarį, kol ūgliai dar nepradėjo augti. Kai kurias veisles reikia reguliariai laistyti, nes jos netoleruoja didelio karščio.
Pušis
Yra apie šimtas pušų veislių. Tarp jų yra ir milžinų, 25 metrų aukščio, ir nykštukinių veislių nuo 40 centimetrų iki kelių metrų.
Pušys sodinamos bet kokioje dirvoje – molio, smėlio, net ir pelkėtoje dirvoje, tačiau jos augimas tokioje vietoje bus lėtas. Tupiant į iki 1 metro gylio duobę, įpilama velėninio grunto su smėliu, durpėmis ir moliu. Jei dirvožemis yra sunkus, verta nusausinti, kad nebūtų puvinio šaknų sistema.
Pirmuosius dvejus metus po pasodinimo pušys turi būti periodiškai tręšiamos. Vėliau to nebereikia, nes nukritusių spyglių sluoksnis pats tarnaus kaip maistinga trąša. Tačiau daugumos veislių laistyti nereikia. Jie atsparūs sausrai, o nukritę pušies spyglių pakratai išlaiko papildomą drėgmę.
Pirmasis
Eglių veislių įvairovė, o jų yra apie penkiasdešimt, leis išsirinkti geriausią variantą kiekvienam, norinčiam savo sklype pasodinti spygliuočių augalą. Tarp jų yra ir krūmų, ir medžių, o aukštis svyruoja nuo 50 centimetrų iki 8 metrų. Jie geriausiai auga šešėlinėse vietose.
Sodinimui iškasama maždaug pusės metro gylio duobė, jei dirva sunki, būtinaidaromas 20 centimetrų drenažo sluoksnis. Į duobę pilama lapinė žemė arba humusas, smėlis su durpėmis ir moliu arba iš maišo pilamas paruoštas dirvožemis spygliuočiams augalams.
Pirmus 2-3 metus po pasodinimo eglės tręšti nebūtina. Tada biohumusą galima naudoti viršutiniam padažui. Kas tai yra ir kaip jį naudoti, galite sužinoti žemiau. Eglės laistyti nereikia, jei pasirinkta ne drėgmę mėgstanti veislė, o kitas reikia laistyti 2–3 kartus per sezoną.
Kadagis
Vienas žemiausių spygliuočių rūšių, nuo 50 centimetrų iki 5 metrų aukščio. Karūnos genėjimas leidžia jas padaryti įvairių formų, o dėl to, kad auga gana lėtai, tai daryti nereikės labai dažnai. Pasodinkite kadagius atviroje vietoje, kad saulė visada jį apšviestų.
Jam patinka durpių, smėlio ir velėnos dirvožemis. Sodinimui jie iškasa 50–70 cm gylio duobę ir padaro 15 centimetrų drenažo sluoksnį, bet ne mažiau.
Eglė turėtų būti ne dažniau kaip kartą per mėnesį tręšiama organinėmis trąšomis, pavyzdžiui, biohumusu, tačiau tik tada, jei ji auga lėčiau nei tikimasi. Sausą vasarą laistykite maždaug kartą per mėnesį. Eglės spyglius taip pat patartina purkšti kartą per savaitę, anksti ryte arba vakare, kai saulės aktyvumas nėra labai stiprus.
Maumedis
Gamtoje maumedžiai pasiekia 50 metrų aukštį, o tai harmoningai neatrodys jokioje aikštelėje. Tačiau išvestos 3–5 metrų aukščio veislės puikiai atrodys ant bet kuriosnamų ūkio sklypas. Maumedžiui geriausia vieta yra atvira ir gerai apšviesta vieta.
Sodinant naudokite lapinę žemę, durpes ir smėlį, taip pat paruoštą žemę. Maumedžius verta sodinti į 50-70 cm gylio duobę, o jei dirva sunki, reikia padaryti 15 centimetrų drenažą.
Tręškite pavasarį, pačioje vegetacijos pradžioje. Maumedis – drėgmę mėgstantis augalas, todėl dirvą geriau mulčiuoti durpėmis, pjuvenomis ar spygliais, kad žemė visada būtų drėgna, o esant karštam orui reikėtų papildomai išpilti.
Tūpimo duobės paruošimas
Pasirinkus spyglių tipą ir įvairovę, laikas pradėti sodinti. Pirmiausia turite nuspręsti, kur sodinti augalą. Tokiu atveju būtinai atsižvelgiama į būsimą augalo dydį, kad jis galėtų saugiai augti tiek aukštyje, tiek pločio. Sodinimo vieta turi atitikti būtinus pasirinktos veislės reikalavimus ir, žinoma, dirva spygliuočiui turi būti paruošta iš anksto.
Pirmiausia tam tikros rūšies spygliuočių augalui iškasta reikiamo gylio duobė, maždaug 2 kartus platesnė už žeminę komą. Dalį iškastos žemės galima palikti, jei ji gana biri ir derlinga. Apačioje, jei to reikalauja pasirinktas augalas, klojamas drenažo sluoksnis, tam galite naudoti skaldytą plytą, smėlį ar žvyrą.
Prieš sodinant sodinuko šaknis kartu su moliniu grumstu reikia panardinti į vandenį, kad po transportavimo jos prisisotintų drėgmės. Tada augalą reikia nuleisti į skylę ir įsitikintiįsitikinkite, kad jis yra vertikaliai. Duobė turi būti užpildyta iš anksto paruoštu substratu arba dirvožemiu spygliuočiams, įsigytu specializuotoje parduotuvėje.
Nusileidus aplink duobę iškasamas nedidelis griovys, kuris gausiai pripildytas vandens. Kai tik visa drėgmė susigeria, griovys uždengiamas žemėmis ir mulčiuojamas, bet taip, kad aplink perimetrą liktų nedidelis įdubimas ir neleistų augalui užtvindyti. Kaip mulčią galite naudoti durpes, šviežiai nupjautą žolę ar humusą.
Trąšos spygliuočiams
Biohumusas dažnai naudojamas kaip spygliuočių trąša. Kas tai yra ir kaip juo naudotis, ne visi pradedantieji sodininkyste žino.
Biohumusas yra natūralios kilmės organinės trąšos, susidarančios dėl sliekų atliekų. Jame yra daug naudingų medžiagų ir mikroelementų, todėl išsaugomi ryškūs ir purūs augalų spygliai.
Šias trąšas galite įsigyti koncentratų arba granulių pavidalu, kurias lengva naudoti. Kadangi biohumusas yra 100% natūralus produktas, jį galima naudoti nebijant perdozuoti. Atskiestomis trąšomis reikia tręšti ne tik šaknų maitinimui, bet ir laistyti jomis augalų lapiją bei spyglius. Taigi naudingos medžiagos greičiau pasisavinamos, o paviršiuje susidaro natūralus barjeras nuo ligų.
Kitas biohumuso privalumas – didžiausias jo nekenksmingumas aplinkai ir žmogui, ko negalima pasakyti apie neorganines trąšas.
