Žmonės, gyvenantys privačiame name, po kurio laiko tampa grūstis gyventi tarp keturių sienų, todėl reikia statyti papildomą priestatą. Šis straipsnis skirtas namo priestato pastatymo savo rankomis ypatybėms.
Pristatymas gali tarnauti kaip terasa, veranda, prieškambaris, papildoma ar pagalbinė patalpa, paslėpti sienų defektus ar apsaugoti vieną iš namo pusių nuo vėjo.
Galite patys suprojektuoti konstrukcijos brėžinį arba panaudoti jau paruoštus sprendimus susisiekę su pastato projektavimo skyriumi. Pažymėtina, kad jau paruoštuose sprendimuose atsižvelgiama į visus su sauga ir patikimumu susijusius niuansus.
Dažniausiai priestatas statomas iš priekinių durų šono. Mažai šeimai tinka 12 kvadratinių metrų priestatas. m.
Namo priestatas turi būti teisėtas, tai yra prieš pradedant statybas būtina parašyti prašymą PTI dėl noro atlikti namo techninės dokumentacijos pakeitimus. Priešingu atveju pratęsimas bus laikomas neteisėtu, visi tolesni veiksmai jį įteisintieis per teismą.
Sutvarkius dokumentus ir pasirinkus priestato projektą, gali prasidėti ilgai lauktos statybos.
Plėtiniui naudojamos dvi pagrindinės medžiagų rūšys:
- medis (karkasiniai skydiniai ūkiniai pastatai, lentų ir rąstų konstrukcijos);
- plyta (taip pat galima naudoti raudoną, b altą, akytąjį betoną ir pelenų bloką).
Namo „pasidaryk pats“priestatas turi būti pastatytas iš medžiagos, iš kurios pastatytas pagrindinis namas. Idealus atvejis, kai priestatas yra visiškai suderintas su pastatu ir sklypo infrastruktūra.
Kuriant priestatą savo rankomis, preliminarus darbų, medžiagų kainų paskaičiavimas, taip pat apsimeta numatomu statybos laiku. Aikštelės ženklinimas atliekamas pasirinktoje ir sutartoje vietoje. Derlingą dirvožemio sluoksnį galima atsargiai pašalinti ir tolygiai paskirstyti lysvėse.
Plėtinio pagrindas
Apsvarstykime tokį svarbų klausimą kaip pamatas priestatai, nes nuo pamatų kokybės priklausys visos konstrukcijos stabilumas. Jūs negalite sutaupyti pagrindo.
Priklausomai nuo to, koks priestatas pasirenkamas – medinis (lengvas) ar mūrinis (sunkus) – pasirenkamas pamato tipas.
Panagrinėkime pamatus, kuriuos rekomenduojama statyti ant stabilaus grunto be gruntinio vandens.
Jei prailginimas lengvas, tuomet racionaliausia rinktis stulpinį pagrindą.
Jei plėtinys yra sunkus, juosta yra geras pasirinkimaspamatai.
Išsamiau panagrinėkime abi pamatų statybos technologijas.
Kuriant koloninį pamatą, 1,5 m atstumu viena nuo kitos iškasamos duobės žemėje. Duobių gylis 50-70 cm. Duobių dugną taranuojant, ten pilamas 15 cm smėlio sluoksnis ir 15 cm skaldos sluoksnis. Toliau ant skaldos suformuojamas 5 cm storio skiedinio lygintuvas, kurį galima toliau sutvirtinti armatūra. Kai skiedinys išdžiūsta, jie pradeda statyti raudonų plytų mūrą.
Kuriant juostinius pamatus, palei būsimo priestato perimetrą žemėje iškasama tranšėja. Gylis, smėlio ir žvyro sluoksniai lygiai tokie pat kaip ir kuriant koloninį pamatą. Tranšėjos plotis yra 20-30% platesnis nei būsimo priestato sienos. Išilgai tranšėjos kraštų statomas medinis klojinys. Tranšėjos viduje sukuriamas armatūros rėmas.
Jei kalbame apie vietą, kurioje požeminis vanduo yra gana seklus (arba paprastai ant smėlėto smėlio), tiks polinis pamatas. Lengvam prailginimui renkamės plieninius sraigtinius polius, sunkiems – gelžbetonio varomus polius.
Sienų statymas priestatui
Vienas iš svarbių pradėtų statybų etapų – priestato sienų įrengimas. Jei plyta pasirinkta kaip pagrindinė medžiaga, tada statybos žingsniai bus tokie:
- Pristatymo pamatų paviršius padengtas hidroizoliacijos sluoksniu.
- Pati pirmoji plyta sumontuota ant priestato grotelių, sankryžoje su pagrindiniu namu. Hidroizoliacijai sumentele tolygiai užteptas skiedinio sluoksnis. Skiedinio sluoksnis taip pat užtepamas ant vieno iš plytų kaiščių. Plyta paimama dviem rankomis ir montuojama ant grotelių. Plytų kištukas su skiediniu turi būti greta sienos. Plyta turi būti išlyginta vertikaliai ir horizontaliai. Norėdami tai padaryti, naudokite pastato lygį. Plytą galite apipjaustyti ir rankomis, ir plaktuku bakstelėdami.
- Antra plyta montuojama ant grotelių kampo arčiausiai pirmosios plytos. Po to, kai abi plytos yra idealiai išlygintos, tarp jų, išilgai išorinio šaukšto krašto, ištraukiamas siūlas. Ši gija reikalinga, kad būtų galima valdyti sukurtos plytų eilutės lygiavimą.
- Pirmoji eilutė išdėstyta. Skiedinio sluoksnio storis tarp plytų turi būti apie 1 cm. Skiedinio perteklius, atsirandantis spaudžiant plytą, pašalinamas mentele ir siunčiamas į maišymo indą.
- Sekančios plytų eilutės išdėstytos šaškių lentos šablonu.
Sienos statomos tolygiai. Per vieną dieną rekomenduojama iškloti 8-10 eilių plytų, o tada skiediniui duoti laiko sukietėti.
Jei kaip medžiaga pasirenkama mediena, tada priestato sienas galima statyti dviem būdais: karkasas-plokšte ir karūnėlė.
Rėmo skydo metodas susideda iš būsimo priestato skeleto formavimo ir specialių skydų pakabinimo ant šio skeleto. Medžiaga, iš kurios pagamintas rėmas, yra mediena arba lentos. Rėmo kūrimas prasideda nuo kampo įrengimostelažai, sumontuoti stačiojo trikampio pavidalu. Medžiaga tvirtinama vinimis, savisriegiais varžtais, plieniniais kampais, kabėmis.
Kuriant karkasines sienas reikia iš anksto paruošti tinkamo dydžio lentas. Norėdami tai padaryti, šalia prailginimo sumontuotas pjovimo stalas-darbo stalas su diskiniu pjūklu. Darbo stalas atliks visą medžiagos apipjaustymą.
Dažnai iš lentpjūvės atvežtos lentos turi nepakankamai lygius galus. Tokie galai turi būti apkarpyti (sulyginti).
Karūnos metodas susideda iš keturkampio „šulinio“, kuris suformuojamas naudojant horizontaliai išdėstytą siją, lentas ar rąstus. Reikalingas aukštis nuo grindų iki lubų nustatomas pagal sukurtų karūnų skaičių. Šį konstravimo būdą, kaip ir anksčiau, galima įgyvendinti nenaudojant šiuolaikinių tvirtinimo detalių, ty pastatyti konstrukciją be vienos vinies.
Stogas prailginimui
Iš viso yra keli stogų tipai: vienšlaičiai, dvišlaičiai, keturšlaičiai, skaldyti (sudėtingi).
Praktikoje priestatai dažniausiai naudojamas pastoginis arba dvišlaitis stogas.
Pavėsinės stogą lengviau įgyvendinti, tačiau jo įrengimas nereiškia pilnavertės palėpės ar palėpės sutvarkymo. Tokio stogo pasvirimo kampas yra nuo 10 iki 30 laipsnių. Pavėsinės stogas sumontuotas taip:
- Dvi laikančiosios sijos sumontuotos ant dviejų priešingų sienų, o viena sija turi būti aukščiau už kitą.
- Sijos sumontuotosgegnės. Norint patikimai pritvirtinti, gegnių galuose sukuriami specialūs pjūviai. Pjūvių pagalba įvyksta sukabinimas su sijomis. Be to, visa konstrukcija tvirtinama kampais, savisriegiais varžtais ir vinimis. Atstumas tarp gegnių turi būti 50-70 cm.
- Ant gegnių užtepamas hidroizoliacijos sluoksnis, kuris tvirtinamas dėžute.
- Ant dėžės dedama stogo danga, kuri gali būti šiferis, cinkuota geležis, čerpės. Sumontavus stogo dangą baigiami stogo išorės darbai.
Darbas iš stogo vidaus yra sujungtas su priestato izoliacija. Tam sukuriama apatinė dėžė, prie kurios pritvirtinama šilumos izoliacija. Ant šilumos izoliacijos uždedamas garų barjero sluoksnis, po to montuojamas pailginamų lubų apdailos apvalkalas.
Dvišlaitinis stogas, skirtingai nei pastogės stogas, turi kraigą visos konstrukcijos viduryje, o kitos dvi sijos yra viename lygyje. Gegnės tęsiasi nuo kraigo į kairę ir dešinę. Pačiūžas tvirtinamas stelažų, skersinių, statramsčių ir gegnių pagalba.
Vėlesnis izoliacijos sluoksnių, garų barjero ir kt. įrengimas yra panašus į šlaitinio stogo įrengimą.
