Iš išorės Zamioculcas yra aukštas augalas su neįprasta struktūra. Iš jo gumbinių šaknų išauga plunksniški iki 1 metro ilgio lapai, panašūs į medžių šakas. Tačiau šis augalas yra žolinis, o šakų tipas turi storą lapo gyslą (rachis) su antspaudu ant pagrindo, kuris yra drėgmės š altinis. Lapai blizgūs, tamsiai žalios spalvos, mėsingos tekstūros.
Jo žiedynai atrodo kaip b altos arba kreminės spalvos burbuolės ant trumpo žiedkočio, išmesto iš gumbų, nors Zamioculcas nedažnai žydi kambario sąlygomis. Dolerio medis turi mažus žiedus, išsidėsčiusius atskiruose žiedynuose – vyriškuose ir moteriškuose. Pati burbuolė apvyniota šviesiai žaliu lapeliu. Gamtoje, padedant vėjui ar mažiems vabzdžiams, vyksta apdulkinimas, po kurio vaisiai sunoksta rudų uogų pavidalu, tačiau kambario sąlygomis Zamioculcas retai veda vaisius.
Priežiūralauko augalas
Atvirame lauke augantys zamiokulkai labai nepretenzingi, pripratę prie savo tėvynės klimato, kur sausą, kaitinančią saulę periodą keičia smarkių liūčių sezonas. Bet vis tiek tai yra Afrikos augalas ir mėgsta šilumą. O žiemą galite laikyti ne žemesnėje nei 16 °C temperatūroje.
Dolerio medis. Priežiūra namuose
Kambaryje zamiokulkas patartina auginti šamotiniame arba moliniame vazone pagal augalo dydį. Talpa turi atitikti užimtų šaknų tūrį. Didesni vazonai sulėtins augalo viršūnės augimą, nes visa jėga bus skirta pripildyti vazoną šaknimis.
Zamioculcas dauginamas sėklomis ir vegetatyviniu būdu. Sėklos sunoksta augalo uogose ir natūraliai plinta gamtoje. Lapai yra vegetatyvinis organas. Tačiau kambario sąlygomis sėklos sunoksta retai, todėl labiausiai paplitęs vegetatyvinis dauginimo būdas yra lapų auginiai arba dalijant krūmą. Dauginant lapų auginiais, naudojamas visas lapas ir jo dalys – mažos lapų mentės. Nupjautas lapas ar jo dalis paliekama porą valandų džiūti, nupjautas vietas apibarsčius grūstais anglies milteliais. Auginiai sodinami į paruoštą durpių arba sodinukų substratą. Įsišaknijimo laikotarpis gana ilgas, galima palaukti iki metų, kol ant pjūvio atsiras nedideli gumbai su šaknimis. Padalijus suaugusį krūmą, galite dauginti dolerio medį. Tokių augalų priežiūra namuose bus tokia. Po todalijimas (atliekamas pavasarį), šaknų pjūvių (gedimų) vietos išdžiovinamos ir apibarstomos anglimi. Taip pat reikia įdėti jį į puodą. Geriau anglį sumaišyti su viršutiniu substrato sluoksniu. Tokia procedūra yra skausminga augalui, o tai sukelia ilgą adaptacijos laikotarpį, todėl reikia atidžiai gydyti zamiokulkas. Svarbus dalykas yra kruopštus purškimas: jis atliekamas kas antrą dieną, o laistymas - kai dirva išdžiūsta.
Mėgsta gerai apšviestas vietas dolerio medžiu. Priežiūra namuose taip pat apima periodinį augalo iškėlimą iš buto į gryną orą. Tai turėtų būti daroma šiltomis saulėtomis dienomis. Tačiau labai karštu oru nedėkite jo į terasą ar balkoną. Zamioculcas kenčia nuo jo ir nuo tiesioginių saulės spindulių.
Optimali temperatūra augalui vegetacijos metu +20-25°C, žiemą - +18-20°C. Laistymas turėtų būti saikingas. Vasarą būtina laistyti, kai dirva išdžiūsta, o žiemą – 1-2 kartus per mėnesį. Taip pat patartina nuplauti lapus, kad išvengtumėte ligų.
Dolerio medis. Transplantacija
Kiekvieną pavasarį persodinkite jaunus augalus. Vėliau laikotarpis pailgėja iki 1 karto per 2 metus, o laikui bėgant – iki 4 metų. Į dirvą zamiokulkas geriau sodinti sukulentams arba universaliam mišiniui. Reikėtų persodinti į maždaug 1,5 karto didesnį vazoną, atkreipiant dėmesį į trapias šaknis ir kamieno pagrindą. Po procedūros augalą reikia palaistyti ir suvilgyti lapais, po kelių savaičių – pamaitinti. Vegetatyvinio augimo laikotarpiu (kovo mėn.rugpjūčio mėn.) reikalingas viršutinis padažas. Mažos koncentracijos skystos trąšos, naudojamos kas 10–14 dienų, yra naudingos.
Apskritai, jei laikysitės paprastų rekomendacijų, dolerio medis džiugins savo elegantišku grožiu, o rūpintis juo namuose tuomet jums atrodys elementaru.
