Hortenzija savo grožiu džiugina žmones jau kelis šimtmečius. Dar XVIII amžiuje ši gėlė patraukė egzotikos mėgėjų ir žinovų dėmesį. Hortenzijos gimtinė yra Amerika ir Pietryčių Azija. Gėlė gavo savo vardą princesės, Karlo Heinricho sesers, valdžiusios Romos imperiją 1768 m., vardo garbei. Į Europą augalas buvo atvežtas iš Japonijos XIX amžiaus pradžioje.
Hortenzija turi 35 rūšis ir yra lapuočių arba visžalis krūmas, medis arba liana, priklausomai nuo rūšies. Tai nuostabaus grožio gėlė, už kurią sodininkai ją vertina ir augina savo sklypuose. Kompozicijoms kurti dažniau naudojama stambialapė hortenzija. Jos kilpiniai žiedynai skiriasi dydžiu ir atspalvių bei spalvų įvairove.
Žiūrėti aprašymą
Dovana hortenzijos stambialapis krūmasiki dviejų metrų aukščio lapuočių augalas. Jo ūgliai statūs, o kiaušiniški lapai ryškiai žalios spalvos. Nuo vasaros vidurio iki vėlyvo rudens žydi didžialapės hortenzijos. Žiemos priežiūra yra tokia pati kaip ir kitų šios rūšies augalų.
Augalas formuoja sferinius žiedynus, kurie vainikuoja stiebų galus. Gėlės patraukia dėmesį ryškiomis skirtingų tonų spalvomis: rožine, alyvine, b alta, raudona ir mėlyna. Susidomėjimas yra galimybė pakeisti gėlės spalvą. Norėdami tai padaryti, pakanka pakeisti dirvožemio sudėtį. Rūgštis išaugins mėlynus žiedus, šarminės – rausvos spalvos, o neutralios – smėlio spalvos.
Auga
Dialapė hortenzija yra šilumą mėgstantis augalas. Jis jautrus žemai temperatūrai. Stambialapių hortenzijų prieglobstis žiemai yra būtina augimo sąlyga. Galite pasodinti augalą į žemę pavasarį ir rudenį. Prieš sodinant dirvą reikia patręšti. O ką – priklauso nuo jo sudėties. Jei dirvožemis yra šarminis, reikia pridėti rūgščių durpių. Hortenzija mėgsta molingus, raudonžemius dirvožemius. Prieš sodinant hortenziją į žemę, nesvarbu, ar tai būtų ruduo, ar pavasaris, reikia patrumpinti šaknis, o pavasario sodinimo metu – ir jaunus ūglius. Liko tik kelios poros inkstų.
Hortenzija sodinama vieno metro atstumu, vienas krūmas nuo kito. Skylės nėra gilios, pakanka trisdešimties centimetrų, nes augalo šaknų sistema yra šakota, bet negiliai. Į kiekvieną sėdynę pilamas trečdalis kibiro humuso. Po pasodinimo hortenzijas reikia gausiai laistyti, o dirvą mulčiuoti perpuvusiu mėšlu.
Laistykite ir patręškite
Dialapė hortenzija yra drėgmę mėgstantis augalas. Pasiruošimas žiemai apima laistymo nutraukimą, pradedant vėlyvą rudenį. Bet vegetacijos metu reikia laistyti, o geriau su lietaus vandeniu, būna minkštesnis. Vienam augalui užtenka nuo pusantro iki dviejų kibirų vandens. Jei ilgai nelyja, laistyti pakanka kartą per savaitę; kritulių atveju – kartą per mėnesį. Ūglių stiprumas padidėja, jei į vandenį drėkinimui įpilama silpno kalio permanganato tirpalo. Kad dirva nesusidarytų pluta, po laistymo ji purenama, kad oras geriau patektų į šaknis.
Gėlę reikia šerti augimo ir pumpurų formavimosi metu, greito žydėjimo laikotarpiu. Pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje pirmasis tręšimas po žiemos atliekamas srutomis ir mineralinėmis trąšomis. Po dviejų savaičių kartojamas maitinimas. Norint padidinti rūgštingumą, į dirvą dedama pjuvenų ir supuvusių adatų. Rudenį hortenzijų krūmai išdygsta iki 20-30 cm aukščio.
Ruošiasi žiemai
Dialapė hortenzija netoleruoja žiemojimo atvirame lauke. Pasiruošimas žiemai prasideda rudenį, kai nupjaunami apatiniai lapai ir augalas nustoja laistyti. Tai leidžia jauniems ūgliams greičiau sustingti. Prieš prasidedant pirmosioms šalnoms, pašalinami visi lapai, išskyrus viršutinius. Jie apsaugosžiedpumpuriai.
Dialapę hortenziją reikia šerti. Žiemoti bus palankiau, jei prieš prasidedant šalnoms į dirvą bus įterptos trąšos, kuriose yra daug kalio ir fosforo. Azoto mišinių naudoti negalima, jie gali prisidėti prie šių metų ūglių augimo.
Dialapių hortenzijų žiemai būtina pastogė, antraip augalas nušals ir pavasarį nežydės. Jauni ūgliai gali mirti arba šiek tiek suš alti, jei užklumpa dideli šalčiai arba augalas nėra gerai uždengtas. Pavasarį reikia nupjauti nušalusią stiebo dalį. Tai nepakenks augalui, nes pumpurai, iš kurių išaugs nauji ūgliai, yra giliai krūmo centre.
Pastogės žiemai būdai
Dialapių hortenzijų prieglauda žiemai vykdoma keliais būdais.
- Augalo šakas reikia surišti virve ir sulenkti į žemę, ant kurios iš anksto uždedamos lentos su nedideliu atstumu įk altomis vinimis. Prie jų pririšamas augalas ir uždengiamas nukritusiais lapais, o paskui uždengiamas lutrasiliu su skylutėmis orui patekti. Jaunos hortenzijos dedamos ant eglių šakų, prispaudžiamos akmenimis, uždengiamos lapais ir uždengiamos.
- Dialapių hortenzijų reikia pastogės. Pasiruošimas žiemai yra toks. Ant eglės šakų, išdėstytų aplink krūmą, sausi lapai užpilami storu sluoksniu. Tada augalo ūgliai išdėstomi ratu. Visa tai sluoksniais padengiama turimomis medžiagomis: eglišakėmis, lutrasil, pjuvenomis ir vėl eglišakėmis. Aukščiauištempta plėvelė arba stogo dangos medžiaga.
- Dialapių hortenzijų pastogę galima padaryti taip. Aplink hortenzijos krūmą, apvyniotą audeklu, pagamintas tinklinis rėmas. Atstumas tarp jo ir augalo yra padengtas sausais lapais, o iš viršaus konstrukcija padengta vandeniui nepraleidžiančia medžiaga. Tai gali būti stogo dangos medžiaga.
Dialapė hortenzija laikoma reikliu augalu. Pasiruošimas žiemai prasideda gerokai prieš jai ateinant. Vasarą nupjaunami visi augalo apačioje esantys lapai. Prasidėjus rudeniui, ūgliai nusilenkia iki žemės ir iš viršaus prispaudžiami fanera. Prieš pirmąsias šalnas šakos surišamos, susegamos ir apibarstomos žemėmis bei nukritusiais lapais. Ant viršaus dedama fanera. Kad vėjas nesugadintų visos konstrukcijos, fanera padengta akmenimis
Taigi, jei laikysitės šių rekomendacijų, klausimas, kada uždengti didžialapę hortenziją, bus išspręstas pats.
Dialapės hortenzijos krūmo susidarymas
Hortenzijas mėgsta daugelis sodininkų. Tačiau norint išauginti patrauklios formos krūmus, juos reikia formuoti. Tai daroma pavasarį, kol prasidės sulčių judėjimas ir aiškiai matomi pažeisti pumpurai bei ūgliai. Bet jei norite auginius iššaknyti, geriau genėkite sulos tekėjimo metu, kad jie geriau įsišaknys.
Ant praėjusių metų ūglių žydi stambialapė hortenzija. Genėjimas atliekamas atsižvelgiant į šią augalo savybę. Formuojant krūmą sveiki ūgliai nenupjaunami. Tik sušaldytus galima šiek tiek patrumpinti.
Reikiarudeninių didžialapių hortenzijų išblukusių ūglių genėjimas. Palikus žiemoti, išaugs jauni ūgliai, kurie žydės kitais metais. Po danga peržiemojusi hortenzija nenupjaunama, pašalinami tik seni žiedynai.
Pavasaris vyko:
- Sanitarinis genėjimas, kurio metu šiek tiek nupjaunami šalčio pažeistų ūglių galiukai, taip pat pašalinamos sausos ir nulūžusios augalo šakos.
- Atnaujinantis genėjimas apima senų šakų pašalinimą iš augalo pagrindo.
Hortenzija stambialapė, žiemojanti kuri praeis saugiai, po profilaktinio genėjimo atrodo nauja. Krūmas įgauna kitokią formą ir džiugina greitu žydėjimu.
Ligos
Didžiausias pavojus hortenzijų lapams ir stiebams yra nugalėti pūkuotąją miltligę. Šios ligos požymiai yra riebios geltonos dėmės. Laikui bėgant jie didėja ir tamsėja. Jauni stiebai ir apatinė lapų dalis padengta gelsvu žiedu. Liga vystosi esant didelei drėgmei karštuoju metų laiku. Siekiant kovoti su šia liga, lapai ir stiebai plaunami muilo tirpalu, kuriame yra vario, kuris yra visiškai nekenksmingas augalui.
Stambialapę hortenziją pažeidžia tokia liga kaip chlorozė. Jo požymis – lapų spalvos pasikeitimas į šviesesnę. Šios ligos vystymasis prisideda prie humuso pertekliaus dirvožemyje. Norint kovoti su šia liga, augalą reikia laistyti geležies sulfatu ir kalio nitratu.
Kenkėjai
Dažnaiapatinę lapų dalį pažeidžia voratinklinė erkė. Tai galima pamatyti iš karto. Lapai pagelsta ir tampa marmuriniai. Tada jie išdžiūsta ir nukrenta. Erkė yra pavojingas hortenzijos kenkėjas. Per metus jis ne kartą duoda palikuonių. Palanki aplinka jo dauginimuisi yra aukšta temperatūra ir žema drėgmė. Siekiant suvaldyti kenkėją, augalas purškiamas tiofosu.
