Kaimo namų ir izoliuotų kotedžų gyvenviečių populiarumas lėmė komunikacijos turinio autonomiją užtikrinančių sistemų plitimą. Atsijungus nuo centrinio vandens tiekimo daugelis privačių namų savininkų verčia ieškoti alternatyvių gyvybiškai svarbių išteklių š altinių. Kartu tokiose paieškose iškyla ne tradicinis šulinys ar talpyklos su aušintuvais, o iš savo šulinio veikianti vandens siurblinė. Automatinė tvora taupo vartotoją nuo nuolatinio įrangos stebėjimo – svarbiausia pasirinkti pakankamos galios agregatą ir teisingai jį sumontuoti su jungtimi. Tačiau pirmiausia turėtumėte suprasti, kas yra tokios sistemos ir kuo pagrįstas jų darbas.
Dizainas ir veikimo principas
Nors tokia įranga gerokai skiriasi nuo įprastų vandens siurbimo įrenginių, jų pagrindą vis tiek sudaro siurblys. Taip pat verta paminėti, kad yra hidraulinis akumuliatorius, slėgio jutikliai, valdymo relė ir slėgio bakas. Mažos vandens stotys namuose turi membraninį baką, kuris yra padalintas į dvi dalis. Vienas iš jųesant slėgiui užpildoma oru, o antroji dalis gauna vandens.
Relė rodo viršutinį oro slėgio lygį bake. Pasiekus šią ribą, siurblys automatiškai išsijungia ir surinktą vandenį galima naudoti. Yra įvairių požiūrių į veikimo režimus. Pavyzdžiui, jei suvartojamas nedidelis vandens kiekis, siurblys neįsijungia po kiekvieno vartojimo seanso. Jis įsijungia, kai pasiekiama apatinė slėgio riba. Kad vandens stotis veiktų optimaliu darbo režimu, iš pradžių reikėtų nustatyti akumuliatoriaus tūrį. Siurblio įjungimo dažnis priklausys nuo jo vertės – atitinkamai kuo didesnis tūris, tuo rečiau įrenginys įsijungia.
Kas yra vandens stotys?
Privatiems namams galite naudoti buitinę arba kanalizacijos stotį. Pirmuoju atveju galima užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą vasarnamiui ar kotedžui. Tiekiamas išteklius naudojamas buitiniam naudojimui, šildymo sistemoms, laistymo darbams ir kitiems buities reikmėms. Tai vandens stotys namams, tiekiančios švarų vandenį su minimaliu pašalinių priemaišų kiekiu. Tačiau yra ir kanalizacijos stočių, kurios atlieka užterštų ir išmatų masių šalinimą. Paprastai tokie įrenginiai įrengiami vietinėje teritorijoje, po to jie taip pat veikia automatiniu režimu. Jei reikia, vandens tiekimui iš šulinio ar šulinio galima naudoti ir kanalizacijos stotį, tačiau naudokite jąbus galima tik buities reikmėms.
Be to, panaši įranga skirstoma į konsolinius ir monoblokinius įrenginius. Monobloko stotyje sumontuotas elektros variklis, kuris yra ant to paties veleno su hidraulika. Konsolių modeliai turi panašų įrenginį, tačiau jie dažniau naudojami agresyviai aplinkai aptarnauti. Vienaip ar kitaip, vandens stotis turi suteikti galimybę pakelti į pakankamą aukštį. Yra įrenginių, galinčių paimti vandenį iki žemės lygio, į pirmą aukštą ir pan.
Įrenginio montavimas
Įrengiant stotį turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų. Pirma, įrenginys turi būti kuo arčiau vandens. Antra, jis turi būti kuo labiau izoliuotas nuo mechaninio poveikio. Paprastai įranga dedama rūsyje arba specialioje patalpoje. Svarbiausia, kad vandens stoties įrengimas būtų atliekamas specialiame stende. Jis turi apsaugoti sistemą nuo tiesioginio sąlyčio su gruntiniu vandeniu. Taip pat įsitikinkite, kad įrenginys ir jo komponentai nesiliestų su sienomis, kad nekiltų vibracijos perdavimo pavojaus. Pati patalpa turi būti šildoma – priklausomai nuo modelio, gali prireikti palaikyti tam tikrą temperatūros režimą.
Ryšys
Darbas prasideda nuo ežektoriaus surinkimo, prie kurio prijungiamas filtras. Po to seka reikiamo ilgio lizdo pajungimas – taip susidaro optimalaus skersmens pavara, kuridar labiau sumažintas plastikiniu vamzdynu. Lygiagrečiai kasami grioviai, kuriuose bus klojamas akių pieštukas prie šulinio. Svarbu, kad vandens stoties prijungimas būtų atliktas laikantis visiško jungčių sandarumo. Surinktas ežektorius panardinamas į šulinį iki gylio, atitinkančio projektinius parametrus. Ženklas, iki kurio bus nuleista konstrukcija, turi sutapti su korpuso išleidimo angos lygiu. Galutinis galvutės sutvirtinimas atliekamas ant korpuso vamzdžio naudojant sanitarinę armatūrą.
Gamintojai ir kainos
Mažų namų savininkai turėtų atkreipti dėmesį į pasiūlymą iš Neoclima – GP serijos agregato, galinčio pakelti iki 45 m. Šios stoties našumas – 60 l/min., o įranga aprūpinta varikliu apsauga nuo perkaitimo, o valdymas realizuojamas elektronine sistema automatiniu režimu. Šio modelio kaina yra 10 tūkstančių rublių. Norint išspręsti sudėtingesnes problemas, pagrindinėje JP modifikacijoje siūloma „Grundfos“vandens stotis. Šis įrenginys kainuoja 22 tūkstančius rublių, tačiau už šiuos pinigus savininkas gauna iki 3600 l/h našumą, automatizuotą valdymą, galimybę pakelti 42 m ir yra įmontuotas manometras.
Vandens stočių apžvalgos
Šiuolaikinių buitinių vandens tiekimo stočių apžvalgos dažniausiai yra teigiamos. Įranga giriama už patikimumą, lengvą montavimą, mažus priežiūros reikalavimus ir, svarbiausia, nuolatinį veikimą.pagrindinė užduotis yra tiekti švarų vandenį. Taip pat pažymimi modernaus elektroninio valdymo, kuriame įrengtos vandens stotys, pranašumai. Apžvalgos su kritika daugiausia rodo deklaruojamų duomenų ir faktinių rodiklių neatitikimą, tačiau daugeliu atvejų skirtumas yra nereikšmingas. Tiesą sakant, tam gamintojai rekomenduoja iš pradžių rinktis didesnio našumo stotis, kad būtų tiekiamas vandens kiekis.
Išvada
Kaip ir bet kuri ryšio įranga privačiam namui, tokia įranga reikalauja didelių investicijų. Be pačios įrangos kaštų, vartotojas turi paskaičiuoti ir investicijas į montavimo darbus, jau nekalbant apie geodezinius matavimus ir gręžinių gręžimą. Ir vis dėlto, kaip rodo praktika, vandens stotis visiškai atsiperka. Švaraus vandens tiekimas yra tik dalis naudos, nes kai kuriais atvejais tokios įrangos priežiūra yra pigesnė nei specializuotų organizacijų paslaugų kaina. Be to, automatines siurblines dažnai naudoja namų savininkai, kurie tiesiog neturi kitos išeities, tik šulinį.
