Echinacea purpuriniai žiedai (lot. Echinacea purpurea) mums buvo atvežti iš JAV rytų. Augalas yra daugiametis, su dideliais, gražiais violetiniais žiedais, primenančiais ramunėlę. Žydėjimo laikotarpis priklauso nuo klimato ir dažniausiai patenka antroje vasaros pusėje.
Ežiuolės žiedai yra nuostabūs medaus augalai, pritraukiantys kamanes, drugelius ir bites. Augalą rekomenduojama sodinti į sodus ir daržus, kad geriau apdulkintų kitus augalus. Ežiuolės žiedai nėra ypač įnoringi auginant, gali išgyventi bet kokios sudėties laidžiose dirvose, daliniame pavėsyje ar atviroje saulėje, tačiau geriau sodinti drėgnose, derlingose ir šiek tiek šarminėse dirvose. Specialios priežiūros nereikia.
Ežiuolės žiedai, nuotrauka:
Augalų gyvybingumą galima palyginti su vaistinės ramunėlių gyvybingumu. Auginti galima tiek sėjant tiesiai į žemę (pavasarį, iškart po to, kai žemė įšyla), tiek sodinant sodinukus. Pageidautina, kad tarpai tarp eilučių būtų platūs (40 cm).
Ežiuolės žiedus labai patogu dauginti dalijant krūmus iš augančių plantacijų, o tai geriausia padaryti arba priešžydėjimas (ankstyvas pavasaris), arba po žydėjimo (vėlyvas ruduo). Bet kuriuo atveju ežiuolės plantacijas reikėtų dalyti bent kartą per ketverius metus. Sėklos skinamos pasibaigus sezonui (jos nesunkiai paimamos iš pajuodusių džiovintų ankštarų). Šios sėklos sėjamos jau kitais metais vėsiu (bet ne š altu) laikotarpiu, esant 12 laipsnių oro temperatūrai. Norint pasiekti ankstesnį žydėjimą, galima pasėti sėklas pačioje žiemos pradžioje ir auginti daigus miestiečiams įprastu būdu – ant palangės. Daigai užauga iki 15 cm aukščio ir po to sodinami į gėlyną, į nuolatinę vietą. Taip užaugintas augalas žydės antraisiais metais, o vėliau žydės kiekvieną vasarą.
Ežiuolės žiedai gali džiuginti akį ilgiau nei du mėnesius, tačiau žydėjimas įvyksta tik antraisiais metais po sėjos. Jei neketinate dauginti šio augalo iš sėklų, pašalinus išblukusias galvutes, žydėjimo laikotarpis pailgės mažiausiai dviem savaitėmis.
Rudenį, prieš prasidedant šalnoms (sezono pabaigoje), augalo stiebus reikia nupjauti (trumpai, nepažeidžiant šaknų iki žemės) ir mulčiuoti gausiu derlingos sodo žemės ar sodo komposto sluoksniu. su lapų humusu. Regionuose, kuriuose žiemos š altos, ežiuolė papildomai uždengiama eglių šakomis (pušų ar eglių šakomis) arba gerai išdžiovintu šienu (be diskusijų požymių).
Aukštieji ežiuolės žiedai puikiai atrodo mixborders (mišriose gėlių lovose), žemesnės veislės gali būti apgyvendintos priekinėse linijose. Labai natūrali ežiuolėsoduose tinginiams. Dera su jurginais, rudbekijomis, kraujažolėmis, monardomis, šalavijomis, heliotropais ir daugeliu kitų augalų, įskaitant dekoratyvinius javus. Puokštėms tinka ir ežiuolės žiedai. Be to, jie gana ilgai išsilaiko vazose.
Tradicinė medicina ežiuolę naudoja kaip imunostimuliuojančią, antimikrobinę, priešgrybelinę priemonę. Augalas veiksmingai kovoja su karpomis, pagreitina opų ir žaizdų gijimą, mažina skausmą. Jis gali būti naudojamas esant pervargimui (fiziniam, psichiniam), dažnai rekomenduojamas po spindulinės ir citostatinės terapijos, po antibiotikų terapijos. Kartais sukelia alergiją. Jis parduodamas vaistinėse ekstraktų ir tinktūrų pavidalu.
