Visi žinome, kad norint užtikrinti visavertį augalo vystymąsi, gauti didelį ir kokybišką derlių, reikia periodiškai pamaitinti sodinukus trąšomis. Kiekvienas iš jų turi tam tikrą naudą, kartu su programos ypatybėmis, jos draudimais. Šiuo požiūriu noriu paliesti kalio sulfatą. Pakalbėkime apie jo naudojimo naudą, metodus ir taikymo priežastis, pateiksime vertingų patarimų sodininkams ir sodininkams.
Kas tai?
Kalio sulfatas yra gelsva dalelė. Įprasta jo sudėtis yra 44% makroelemento kalio ir deguonies. Be to, nedideliais procentais trąšose yra sieros ir geležies oksido, kalcio ir natrio. Šie elementai taip pat svarbūs augalų vystymuisi. Tačiau pastarųjų kiekis toks mažas, kad dažniausiai į jį neatsižvelgiama tręšiant kitomis trąšomis.
Įrodyta, kad naudojant kalio sulfatą augalai tampa atsparesni drėgmės trūkumui, įvairioms infekcijoms ir kenkėjams. Jei vaisius purškiate produktu jų nokimo sezonu, procedūra prisidės prie aktyvesnio pastarųjų augimo, geresnio išsilaikymo žiemą. Kalio sulfatas taip pat apsaugoankstyva žala pasėliams ir žala jo grybams.
Agrochemija pagerina augalo medžiagų apykaitą, o tai leidžia žaliam organizmui padidinti turgorą – tai jau užkerta kelią ankstyvam žaliosios masės vytimui.
Natrio, kalio sulfatas padeda daugiamečiams pasėliams išgyventi žiemos laikotarpį be nuostolių, o ypač šalnų. Jei sistemingai tręšiate substratą, galite nebijoti, kad jūsų sodinukai įveiks š altą orą.
Kodėl augalams reikia kalio?
Kalis yra svarbus elementas, reguliuojantis sodo kultūrų, taip pat dekoratyvinių augalų augimą ir vaisingumą. Jų ląstelėse jis kaupiasi jonų pavidalu, taip prisidedant prie normalaus žaliame organizmo metabolizmo reguliavimo.
Kalis yra vienas iš svarbių fotosintezės dalyvių, normalizuoja azoto apykaitą, skatina organinių rūgščių susidarymą. Tačiau tai nėra gyvų sistemų organinių junginių dalis. Tačiau tai nesumažina kalio svarbos organizmams:
- Svarbus fiziologinis vaidmuo b altymų ir angliavandenių apykaitoje.
- Amoniako pavidalo azoto naudojimo aktyvinimas.
- Įtaka ląstelių koloidų fizinei būklei.
- Protoplazmos vandens sulaikymo pajėgumo didinimas.
- Atsparumo vytimui, priešlaikinei dehidratacijai didinimas (augalams kalis formuoja atsparumą trumpalaikėms sausroms).
Elementas skatina greitą vandens cirkuliacijos procesą augale, dėl kurio efektyvesnis įtekėjimas ir absorbcijamaistinės medžiagos, šaknų sistemos vystymasis. Visa tai svarbu vaisių nokimo metu. Taip pat užtikrinamas ilgesnis pastarųjų išsaugojimas.
Pagrindiniai kalio privalumai yra šie:
- Įtakoja augalų augimą ir vystymąsi.
- Skatina atsparumą šalčiui.
- Sukuria imunitetą ligoms.
- Padidina augalo gebėjimą sintetinti angliavandenius.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kalio yra visuose be išimties augaluose. Pagrindinė jo forma yra joninė (K+). Dalis jonų yra ištirpę augalo ląstelių sultyse, dalis – ląstelės struktūriniuose elementuose.
Koks augalo kalio trūkumo trūkumas?
Kalio (kalio nitrato, kalio sulfato) trūkumas, net ir esant tinkamam azoto ir angliavandenių kiekiui žaliajame kūne, sukelia:
- Sumažinkite fotosintezės greitį.
- Anglies judėjimo slopinimas.
- Sutrikusi b altymų sintezė.
- Nitratų regeneravimo greičio mažinimas.
Kalio trūkumas kenkia sodo gyventojams. Faktas yra tas, kad medžiagos nebuvimas turi įtakos angliavandenių apykaitai (o tai yra krakmolo, cukraus susidarymas). Kukurūzai ir grikiai kenčia be kalio. Ir, pavyzdžiui, cukriniai runkeliai be elemento nespėja priaugti pakankamai cukraus, o bulvės – krakmolo. Kadangi kalis turi įtakos ląstelių membranų stiprumui, javų stiebų stiprumas ir atsparumas vadinamajam išgulimui priklauso nuo elemento.
Ženklaikalio trūkumas
Kaip nustatyti, kad laikas maitinti augalą kalio sulfato tirpalu? Atkreipkite dėmesį į šiuos ženklus:
- Blyškiai geltoni apvadai lapijos pakraščiuose tampa ryškiai geltoni.
- Vėlimo viršūnės gali perdegti, „rūdyti“. Apatiniai lapai tampa blyškesni, atsiranda chlorotinių dėmių.
- Netaisyklingos formos skylės, gali sutrupėti. Neretai pasitaiko neišsivysčiusių, mažų, nebūdingo atspalvio lapų formų.
- Ant lapų atsiranda rudos, rudos dėmės ar taškeliai, juostelės.
- Išdžiūsta lapijos galiukai, po to nekrozė išplinta į visą lapų plotą.
- Stiebai tampa silpni, trapūs ir ploni.
- Aktyviai atsiranda patėvių.
- Burokėliai ir agurkai turi kupoliškus lapus, kriaušės formos vaisius, o augale pasirodo tik vyriški žiedai.
- Sodinimo augimas sustoja, o tai ypač pastebima vaisių ir uogų pasėliuose.
- Jaunuose krūmų ir medžių ūgliuose atstumas tarp mazgų sumažėja.
- Nedidelis derlius, kuriam būdingas netolygus vaisių nokimas.
- Uogose ir vaisiuose mažai sacharozės.
- Sėlis išsilaiko neilgai.
- Augalų dauginimosi organai neišsivystę. Dažnai pumpurai nuvysta net neatsiskleidę.
- Žydėjimas sulėtėja arba visai sustabdomas.
Per daug kalio požymiai
Jei sodininką nuvilia kalio hidroksido, kalio sulfato įvedimas, tai jo sodinukai „papasakos“apie elemento perteklių:
- Blyški arba visiškai pakitusi augalų lapija.
- Nauji lapai yra ploni, būdinga tarpslankstelinė chlorozė.
- Geros viršūnės ir kraštai pradeda ruduoti ir nykti.
- Tarpnagiai sutrumpėja.
- Apatiniai lapai susiraukšlėję, susiraukšlėję, padengti rudomis dėmėmis.
- Nekrozės paveikti šaknų galiukai.
Kur tręšiamos?
Kalio sulfatas (chloridas – viena iš veislių) yra tikrai universali trąša. Tinka įvairiems dirvožemio tipams, visiems žemės ūkio daugiamečiams augalams. Sėkmingai naudojama gėlininkystėje.
Ypač efektyvus durpiniuose dirvožemiuose. Rekomenduojama naudoti substratams, kuriuose mažai kalio. Derlingose dirvose jis naudojamas pasėliams, kuriems būdingas padidėjęs kalio pasisavinimas – bulvėms, ropėms, burokėliams, morkoms, saulėgrąžoms. Taip pat rekomenduojama ridikams, ridikams, pupelėms, žirniams, pupelėms, kopūstams.
Kalio sulfato reakcijų efektyvumą padidina azoto ir fosforo trąšos. Trąšos tręšiamos ir kasant dirvą pavasarį ar rudenį, ir visą vegetacijos sezoną.
Naudojimas įvairiuose dirvožemiuose
Pažvelkime į pagrindines substrato rūšis ir šių trąšų poveikį joms.
| Druska laižo | Kalio sulfatas nereikalingas, nes dirva pakankamai prisotinta įvairių druskų |
| Kalkinis substratas | Reikia daugiau tręšimo. Taip yra dėl to, kad kalcio jonai, kurių gausu šiame dirvožemyje, slopina kalio pasisavinimą sodinant |
| Loams, išplautas, chernozems | Kalio sulfatas turėtų būti naudojamas saikingai. Jo efektyvumas priklauso nuo pakankamos dirvožemio drėgmės |
| Durpynas, raudoni dirvožemiai, smėlėtas, užliejamos lygumos | Rekomenduojame naudoti trąšas – jos prisideda prie augalų augimo, kokybiškų pasėlių |
Dabar kita tema.
Šerimo būdai
Yra tik trys būdai:
- Sausos trąšos pabarstomos ant dirvos ariant – ir žiemai, ir prieš sodinimą.
- Maitinimas laistant – reikiamas trąšų kiekis ištirpinamas vandenyje.
- Augalų lapų purškimas vandeniu su jame ištirpintu kalio sulfatu.
Rekomenduojamas trąšų kiekis
Pasvarstykime, kiek medžiagos yra naudingos tam tikriems augalams.
| Agurkai ir pomidorai | Įvedimas į dirvą - 20 g/m2 |
| Morkos, burokėliai, bulvės ir kiti šakniavaisiai | Įvedimas į dirvą - 20 g/m2 |
| Salotos, kopūstai | Kasant dirvą - 25-30 g/m2 |
| Uogų krūmai | Įterpimas į dirvą prieš žydėjimą - 20 g/m2 |
| Vaismedžiai | Prieš sodinant medį - 200-250g |
| Braškės, braškės | Žydėjimo metu - 15-20 g/m2 |
Pastaba
Pagaliau keletas naudingų rekomendacijų:
- Kalio sulfatas yra netoksiškos žmonėms trąšos (žinoma, minimaliomis dozėmis). Maisto pramonėje šis elementas netgi naudojamas kaip druskos pakaitalas. Padidėjusi jo koncentracija organizme gali sukelti virškinimo sutrikimus, alergijas.
- Apdorojant trąšų dūmus negalima įkvėpti – naudokite respiratorių.
- Dirbkite su pirštinėmis ir uždarais drabužiais – sąlytis su gleivinėmis ir oda gali sudirginti.
- Šerti likus bent 14 dienų iki derliaus nuėmimo.
- Nemaišykite kalio sulfato su azoto trąšomis, kreida ar karbamidu.
- Naudodami medžiagą rūgščioje dirvoje, praskieskite ją kalkėmis.
Štai viskas, ką norėjome papasakoti apie naudingas universalias trąšas – kalio sulfatą. Naudokite jį vadovaudamiesi mūsų patarimais ir paruošimo instrukcijomis.
