Japoninė kamelija priklauso didelei arbatų genčiai. Yra apie 80 šio augalo rūšių. Tai visžaliai krūmai ar medžiai. Jie gali užaugti iki 15 metrų aukščio. Paprasti lapai yra elipsės arba kiaušiniški, blizgūs, odiniai liesti; yra smailūs ir buki, auga pavieniui arba 2-3 vienetai. Žiedlapiai turi daug kuokelių, yra rausvi, b alti, raudoni ir kartais margi.
Tinkamai prižiūrint, japoninė kamelija gali ne tik gerai augti ir žydėti, bet ir duoti vaisių. Norėdami tai padaryti, jai reikia tinkamo apšvietimo. Geriausia jį dėti ant lango vakarų ir rytų pusėse. Idealu – ryškus išsklaidytas apšvietimas. Kad augalas augtų proporcingai, vazoną su juo karts nuo karto reikia pasukti. Tačiau jokiu būdu neturėtumėte to daryti, kai jau yra pumpurų - jie gali subyrėti. Vasarą gėlę geriausia laikyti gryname ore, nelaikant jos atviroje saulėje.
Vasarą ir pavasarį svarbi oro temperatūra (20-25 laipsniai). Norint visiškai susidaryti naujiems inkstams, reikia ne aukštesnės kaip 18 laipsnių temperatūros. Žydėjimo laikotarpiu japoninė kamelija reikalauja dar daugiau vėsos – 9-12 laipsnių. Ataukštesnėje temperatūroje augalas gali net numesti pumpurus, o pačių žiedų dekoratyvumas gali sumažėti.
Japoninės kamelijos mėgsta gausų laistymą. Tačiau jokiu būdu neturėtumėte jo užpildyti. Patartina naudoti minkštą nusistovėjusį vandenį. Kai gėlė išdžiūsta, lapai gali nukristi. Kamelijoms svarbus ir drėgnas oras – vazonus reikia dėti ant padėklo su sudrėkintu keramzitu ar akmenukais. Apipurkškite lapus minkštu vandeniu, kol negalite sudrėkinti gėlių. Gėlę būtina šerti ištisus metus – kas tris savaites. Bendras mineralinių trąšų kiekis (gramais trąšų litrui vandens).
Jauni augalai turėtų būti persodinami kasmet. Jei jie žydi kasmet, persodinti reikia kas dvejus metus. Geriausias laikas šiai veiklai – pavasaris. Dirvožemio mišinys gaminamas iš durpių, lapų, velėnos ir smėlio (2:2:1:1). Talpykloje, kurioje auga japoninės kamelijos, turi būti geras drenažas.
Japoninę kameliją galima dauginti sėklomis arba auginiais. Sėklos turi būti sėjamos po vieną į penkių centimetrų vazonus. Kai kiekviename iš jų atsiranda 2 lapai, juos reikia perkelti į didesnius vazonus. Dauginant tokiu būdu, gali būti prarastos veislių savybės. Norėdami to išvengti, geriau naudoti naujų pagonių pjovimo įsišaknijimą. Liepos ir sausio mėnesiais imami dar nelignifikuoti viršūniniai auginiai (6-8 cm). Jie sudėjo juos į dėžutes. Temperatūra turi būti apie 20–23 laipsnius. Dirvožemio mišinys yra lygiomis dalimis smėlio ir durpių. Jei įsišaknijęs vasarą, procesas gali užtruktiapie 2 menesius. Jei žiemą – šiek tiek daugiau. Talpyklas su auginiais reikia laistyti ir purkšti. Kai šaknys įsišaknija, auginius reikia persodinti į 7 cm skersmens vazonus. Jei japoninė kamelija prastai įsišaknija, ją reikia dauginti skiepijant. Tai geriau padaryti sausio mėnesį, naudojant išsivysčiusius pumpurus iš ūglių viršūnių. Po dviejų mėnesių skiepų skaičius padidės. Svarbu nepamiršti jų laistyti ir purkšti, taip pat nupjauti ūglius. Antraisiais metais persodinkite į 9 cm vazonus, o trečiais - į 11-14 cm skersmens vazonus.
Labai gražus japonų kamelijos augalas prižiūrimas labai atsargiai. Tai ypač pasakytina apie temperatūrą ir drėgmę. Jei laikysitės aukščiau pateiktų taisyklių, galėsite užauginti sveiką ir gražią gėlę.
