Dramblio pėdos gėlė yra labai įdomus ir nepretenzingas kambarinis augalas. Jis taip pat vadinamas arklio uodega, nolina, bokarney, butelio palmė. Pas mus atkeliavo iš pietinių sausringų šalių, todėl priprato ilgai laikyti drėgmę. Ši drėgmė kaupiasi prie kamieno pagrindo, o šioje dalyje ji tampa storesnė. Gėlės viršuje surenkami ploni lapai, primenantys palmę. Dėl tokios neįprastos išvaizdos dramblio kojos kambarinė gėlė tapo populiari.
Nuotrauka primins augalą, kurį daugelis matė, bet nežinojo jo pavadinimo.
Aprašymas
Dramblio pėda yra daugiametis spygliuočių šeimos atogrąžų augalas. Laukinėje gamtoje jis auga pietų Meksikoje, o kartais aptinkamas pietų JAV.
Dramblio koja atrodo kaip žemas medis su išpūstu kamieno pagrindu. Ši funkcija leidžia augalamsišgyventi sausrą. Po žydėjimo prie dramblio pėdos atsiranda vešlūs, šakoti žalumynai. Šį efektą galima pasiekti greičiau su kirpimu. Žinoma, suaugęs augalas yra labai brangus, todėl jauni egzemplioriai dažniau parduodami. Jie yra pigesni, tačiau norint suformuoti tipišką dramblio pėdą, teks praleisti daug laiko (daugiau nei vieną sezoną). Kambarinės gėlės dramblio pėdos žydi itin retai.
Augalas turi labai įdomią šaknų sistemą – šaknys auga ne į gylį, o į plotį. Todėl dramblio pėda auginama plačiame inde su geru drenažu. Kad ant dirvos nesusidarytų pluta, viršų galima padengti smulkiu žvyru. Tai taip pat bus papildoma puošmena.
Gėlių tipai
Yra keletas dramblio pėdų veislių:
- Sulenktas. Šio augalo kamienas stačias, apačioje yra svogūninis sustorėjimas. Natūraliomis sąlygomis tai tikras 8-10 metrų aukščio medis, o pagrindo skersmuo apie 1 metrą. Šiltnamio augalo aukštis yra iki 1,5 m. Viršutinę dalį sudaro gausus storų linijinių lapų pluoštas.
- Ilgalapis. Jis auginamas šiltnamiuose Krymo ir Kaukazo Juodosios jūros pakrantėje. Ši dramblio koja išsiskiria ilgais žiedynais su daugybe mažų gėlių.
- Smulkus vaisius. Išvaizda ji labai panaši į ilgalapę ir ten auga dramblio pėdos gėlė.
Nuotraukoje parodyta, kaip šis originalus augalas auga gamtoje.
Priežiūra
Dramblio pėda yra gana nepretenzingas augalas, kurį gali auginti net pradedantieji mėgėjai. Tuo pačiu metu ji labai mėgsta šviesias vietas, tačiau tiesioginiai saulės spinduliai ją veikia neigiamai. Rudens-žiemos laikotarpiu augalui reikia papildomo apšvietimo. Jį galite pateikti naudodami liuminescencines lempas.
Pavasarį ir vasarą dramblio pėda gerai auga kambario temperatūroje, bet netoleruoja skersvėjų, gali sunaikinti augalą. Vasarą galite palikti lauke, tik reikia saugoti nuo lietaus ir vėjo.
Rudenį ir žiemą augalas ilsisi, todėl temperatūrą reikėtų palaipsniui mažinti iki 10 laipsnių. Iš esmės dramblio pėdą galima laikyti tokioje pačioje temperatūroje kaip ir kaktusus. Bute labai sunku sudaryti normalias sąlygas gėlei, todėl tai nėra būtina. Šiuo atveju reikia turėti omenyje, kad kambario temperatūroje augalas neįsijungia į ramybės būseną ir turės užtikrinti gerą apšvietimą.
Dramblio pėdų gėlei reikia daug drėgmės. Gerai naudoti dugno laistymo sistemą (vazoną reikia nuleisti į vandenį, išimti ir leisti nuleisti vandens perteklių). Kitą kartą laistyti reikia, kai žemė visiškai išdžius. Taigi dramblio pėda laistoma pavasarį ir vasarą. Jei augalas žiemą ir rudenį laikomas žemoje temperatūroje, laistymą reikia sumažinti iki minimumo (arba lašinant, arba tiesiog periodiškai purškiant augalą). Svarbu atsiminti, kad drėgmės perteklius šiai gėlei yra mirtinas.
Kambaryjetemperatūros, dramblio pėdos purkšti nereikia, lapus geriau nuvalyti drėgna kempine. Taip pat galite imituoti rasą ant lapų (tai būdinga laukiniams augalams). Geriau tai daryti ryte arba vakare.
Pirmaisiais metais dramblio pėda auga gana greitai. Iki 6-7 metų gėlė virsta dideliu lauko augalu. Todėl papildomo šėrimo dažniausiai nereikia. Turėdami didelį norą, galite maitinti augalą skystais mineraliniais mišiniais, tačiau tai turėtų būti daroma ne dažniau kaip kartą per 3 savaites. Pagamintas trąšas taip pat reikia atskiesti taip, kad koncentracija būtų maždaug 2 kartus mažesnė. Maitinkite augalą aktyvaus augimo laikotarpiu ir gausiai laistydami.
Galimi sunkumai auginant gėlę (ligos)
Kaip minėta pirmiau, kambarinė dramblio kojos gėlė yra nepretenzinga prižiūrima, todėl retai suserga. Tačiau netinkamai prižiūrint gali kilti šių sunkumų:
- Lapai tampa maži ir blyškūs. Taip gali nutikti dėl ankšto puodo arba dėl šviesos ir šilumos trūkumo.
- Lapai nukritę, nudžiūvę, patamsėję. Taip yra dėl nepakankamo apšvietimo.
- Lapų galiukai išdžiūvo arba parudavo. Taip nutinka dėl to, kad oras kambaryje yra per sausas.
- Stiebas tapo minkštesnis, elastingas po pirštais – pradėjo pūti dėl per didelio laistymo.
- Svogūnėlis tapo mažesnis – augalui trūksta drėgmės. Laistyti reikia gausiai, bet retai.
Reprodukcija ir transplantacija
Gėlėdramblio pėda nemėgsta tūrinių vazonų, nes ten šaknys nespėja sugerti drėgmės. Dėl to jie gali sušlapti. Puodas neturi būti per aukštas ir 3-4 cm platesnis už kamieną. Persodinant gėlę, būtina užtikrinti gerą drenažą. Dirvožemis turi būti trečdalis smėlio arba smulkaus žvyro. Jei į dirvą bus pridėta papildomai perlito, jis pašalins drėgmės perteklių.
Nebūtina persodinti gėlės dažnai – ne dažniau kaip 1 kartą per 3 metus. Jei norite, ant viršaus galite tiesiog užpilti šviežio dirvožemio.
Dramblio pėda dauginama viršūniniais auginiais. Jei gėlė turi kelis lapų augimo taškus, vieną galima nupjauti ir pasodinti iš naujo. Bet tai labai blogai įsišaknija.
Dramblio pėdą galite užsiauginti ir iš sėklų – tokiu atveju greičiausiai teks jas nusipirkti, nes namuose ji retai žydi.
Gėlių kenkėjai
Dramblio pėda yra gėlė, kurią gali pažeisti žvyniniai vabzdžiai, tripsai ir voratinklinės erkės. Norint atsikratyti parazitų, juos reikia pašalinti tamponu, pamirkytu muiluotame vandenyje. Po to lapai apdorojami specialiais įrankiais.
Iš esmės augalas atsparus kenkėjams, jie gali atsirasti tik netinkamai prižiūrint.
