Mediena yra pati pirmoji medžiaga, kurią žmonės išmoko apdoroti. Dar ir šiandien iš jo statomi namai, naudojama vidaus apdailai ar baldų gamybai. Visuose šiuose darbuose svarbus toks parametras kaip medienos tankis. Tai labai nestabili vertė, kuri priklauso ne tik nuo medienos rūšies, bet ir gali skirtis nuo vieno pavyzdžio gana plačiame diapazone. Be to, viename medžio gabale gali būti skirtingo tankio. Todėl visos vertės apskaičiuojamos vidurkiu.
Skirtingas medienos tankis paaiškinamas ląstelių struktūra. Mediena susideda iš skirtingų dydžių, formų, skirtingai erdvėje orientuotų medienos ląstelių. Visos ląstelių sienelės susideda iš vienos medžiagos, kurios tankis yra 1540 kg/m3, tačiau struktūra ir jų dydžiai visada skiriasi. Nuo to priklauso medienos tankis. Kuo didesnės ląstelės, tuo poringesnė ir šviesesnė mediena, mažėjant ląstelių dydžiui, tankis didėja.
Btos pačios rūšies medžių savitasis tankis gali skirtis priklausomai nuo augimo vietos. Pavyzdžiui, sausoje vietoje auginamo medžio medienos tankis bus didesnis nei pelkėje. Šis parametras taip pat priklauso nuo amžiaus: kuo senesnis augalas, tuo tankesnė jo mediena.
Tam tikru mastu turi įtakos šiam indikatoriui ir drėgmei. Kuo daugiau vandens yra ląstelėse, tuo jos sunkesnės. Bet kadangi šis indikatorius greitai kinta, visi duomenys paprastai pateikiami esant tam tikram drėgnumui. Kaip sunku ar lengva bus apdoroti medžiagą, priklauso ir nuo tokio rodiklio kaip medienos tankis. Lentelėje, kurioje pateikiami praktinių matavimų rezultatų vidurkiai, paaiškinime turi būti nurodyta drėgmė, kuriai pateiktos vertės.
Norint pasiekti optimalų tankį, naudojama tokia technika kaip džiovinimas. Yra du šio proceso tipai: natūralus ir techninis. Natūralaus džiovinimo metu medžiagos sukraunamos į vėdinamus rietuves, kurios džiūsta veikiamos natūralių sąlygų. Techninio džiovinimo metu mediena dedama į specialiai įrengtas džiovinimo kameras, kuriose palaikoma tam tikra drėgmė ir temperatūra. Tokiose kamerose mediena sušildoma iki reikiamo drėgnumo.
Priklausomai nuo tankio, mediena gali būti skirstoma į:
- šviesa (pušis, tuopa, kedras, liepa);
- vidutinis (guoba, bukas, uosis, beržas);
- sunkūs (klevas, skroblas, ąžuolas).
Didėjant tankiui, keičiasi ir mechaninės medienos savybės: didėja jos atsparumas tempimui ir gniuždymui. Kuo mediena tankesnė, tuo lengviau ją apdoroti. Todėl pušis, kurios tankumas mažas, dažniau naudojama statyboms ar grubiems staliaus darbams, o ąžuolas, kurio tankumas yra didelis, laikomas viena geriausių stalių rūšių. Nors iš pušies galima pagaminti gerų gaminių, tankesnė ąžuolo mediena atrodo daug patraukliau, o ąžuolo gaminiai tarnauja daug ilgiau, ant jų rečiau atsiranda drožlių ir įlenkimų. Naudojant pušinius gaminius reikia būti itin atidiems: bet koks mechaninis poveikis gali palikti žymę. Tačiau tanki mediena yra prastai impregnuota. Pavyzdžiui, pušį lengviau apdoroti antiseptikais nei ąžuolą. Tačiau tanki mediena yra mažiau linkusi trintis, o tai svarbu laiptams, turėklams ir grindims. Kokios rūšies medieną naudoti tam tikruose darbuose, jūs turite nuspręsti, tačiau turite atsižvelgti į visus veiksnius.
