Daugelis mūsų dobilus žinome nuo vaikystės. Juk auga visur – miškuose, laukuose, kaimuose ir miestuose. Ši žolė priklauso ankštinių augalų šeimai. Paprastai užauga iki pusės metro aukščio. Dažniausiai jo lapai yra trilapiai (bet jų yra ir daugiau), o žiedai renkami mažomis storomis galvutėmis. Yra statistika, kad daugialapis augalas yra vidutiniškai vienas iš 10 000 dobilų stiebų. Ir tai atsitinka, kaip teigia mokslininkai, dėl genetinės mutacijos.
Dobilai dėl ypatingų gyvų bakterijų šaknyse praturtina dirvą azotu. Tai taip pat pagerina dirvožemio drenažą ir vandens sulaikymo galimybes. Visa tai todėl, kad dobilų šaknys įsiskverbia giliai į dirvą, o tuo pačiu ją papildomai purena. Dobilų pranašumai yra ir tai, kad jie yra vienas iš svarbiausių pasėlių, skirtų gyvuliams šerti.
Yra apie 250 dobilų rūšių. Vienas iš labiausiai paplitusių yra b altieji dobilai (šliaužiantys). Liaudyje ji dar vadinama „b alta koše“. Šis augalas randamas Kaukaze, NVS šalyse ir visoje Europoje. B altųjų dobilų stiebai šliaužia žeme, todėl antrasis jo pavadinimas – šliaužiantis dobilas. Jis itin atkaklus – atlaiko ganymą ir trypimą, auga itin greitai.
Kita veislė – raudonieji dobilai arba, kaip dar vadinami, pieviniai dobilai. Būdingi požymiai: ilgi lapai, šakota šaknis ir tamsiai raudoni žiedai. Vaisiai yra mažos sėklos, kurios atrodo kaip pupelės. Šaknų sistema auga labai greitai. Viršžeminiai ūgliai yra šiek tiek išlenkti arba statūs, siekia iki 40 cm aukščio. Lapeliai trilapiai kiaušiniški, plaukeliai apačioje.
Dobiliuose yra riebalų ir eterinių aliejų. Dėl šios priežasties jis dažnai naudojamas liaudies medicinoje gydant uždusimą, išvaržą, moterų ligas. Taip pat naudojamas sergant skrofulioze, inkstų ligomis, maliarija ir peršalimo ligomis. Augalas taip pat turi diuretikų, hemostazinį, sutraukiantį, atsikosėjimą skatinantį ir antiseptinį poveikį. Vaistinės žaliavos – žiedynai su viršutiniais lapais. Surinkite juos žydėjimo metu, palaidai sudėdami į krepšelius. Tada džiovinama pavėsyje, džiovykloje arba po baldakimu. Uždarame inde galite laikyti ištisus metus.
Dauguma šio augalo veislių yra puikios medaus žolelės. Įskaitant šliaužiančius dobilus. Medus iš jo (taip pat ir iš raudonųjų dobilų) laikomas gydomuoju ir labai vertingu. Yra net specialių bičių, kurios renka nektarą tik iš šių ankštinių augalų.
Žmonės turi savo posakius ir ženklusapie šį augalą. Manoma, kad jei žmogus suranda keturlapį dobilą (nesvarbu, ar jis šliaužiantis, ar raudonas), tada jis bus laimingas, o jo gyvenimo kelyje visada lydės sėkmė. Ir jei kas nors savo kelyje sutiko penkialapį dobilą (tai nutinka labai retai) ir net nuskynė, tada jo laukia sielvartas ir bėdos. Tokie teiginiai atėjo pas mus nuo senų senovės. Tada šliaužiančio keturlapio dobilo (arba raudonojo) specialiai ieškojo jaunos netekėjusios merginos, norėdamos prisivilioti gerą jaunikį. Be to, ši žolė su keturiais lapais buvo paslėpta po prieangiu, kad būtų išvengta nepageidaujamų svečių.
