Rūgučiai – nepretenzingas augalas, nereikalaujantis daug pastangų ir laiko. Todėl auginti šį puikų priedą prie sriubų ir salotų savo sode tikrai verta. Rūgštynės gerai auga net skurdžiose dirvose. Tačiau norint pasiekti geriausių rezultatų, dirva turi būti tinkamai paruošta.
Tačiau prieš pradėdami sodinti turėtumėte nuspręsti dėl veislės pasirinkimo. Špinatų veislės laikomos tinkamiausiomis auginti vasarnamyje. Tai, pavyzdžiui, gali būti Nikolsky arba Andreevsky veislė. Tokios rūgštynės, kurių auginimas šiuo atveju racionalesnis, bus stambesnės elipsės formos lapais. Be to, ši veislė yra skanesnė, nes nėra tokia rūgšti kaip įprastos rūgštynės.
Geriausia lysvę iškasti rudenį ir įberti organinių trąšų po penkis kilogramus kvadratiniam metrui. Taip pat į kompoziciją galite pridėti kalio druskos ir superfosfato (20 g abiejų). Pavasarį lysvę reikės purenti ir į metrą įpilti 20 g amonio sulfato. rūgštynės,kurių auginimas vykdomas keliais etapais, sėjama anksti pavasarį, sezono viduryje ir vėlyvą rudenį. Pastaruoju atveju sėklas reikia sodinti taip, kad jos nespėtų sudygti prieš prasidedant š altiems orams. Taikant žiemos sodinimo būdą, pirmąjį derlių galima gauti gegužės pradžioje. Pavasarį pasėtos rūgštynės pradedamos pjauti birželio pabaigoje, o sodinamos vasaros viduryje – rugsėjį.
Rūgučiai, dažniausiai auginami iš sėklų, mėgsta saulėtas vietas. Tačiau jis gerai jaučiasi ir daliniame pavėsyje. Taip pat gerai auga rūgščioje dirvoje. Jie sodinami eilėmis. Atstumas tarp eilučių – 20 cm, tarp eilučių – 40. Geriausia naudoti šį metodą. Faktas yra tas, kad po ketverių metų auginimo rūgštynės lapai pradeda trauktis. Todėl tarp eilučių sodinami nauji augalai, o seni pašalinami.
Sėklos įkasamos į dirvą iki 3 cm gylio. Jei dirva sunki - 0,5 cm Rūgštynės dygsta dešimtą dieną po pasodinimo. Kai tik ant augalų pasirodo pirmasis lapelis, jie išretinami taip, kad atstumas tarp jų būtų 5 cm.. Rūgštynės, kurių auginimas nėra itin sunkus, sezono metu nereikalauja viršaus tręšimo. Bet tai tik tuo atveju, jei prieš sodinimą į dirvą buvo įterptas pakankamas organinių medžiagų kiekis. Netręšiamose lysvėse verta naudoti azoto turinčias trąšas. Ko negalima padaryti, tai po augalais tręšti fosfatinėmis trąšomis. Dėl to rūgštynės pradeda žydėti.
Kita šio augalo savybėyra tai, kad reikia periodiškai purenti dirvą, kurioje jis pasodintas. Rūgštynės, kurių auginimas reikalauja saikingo laistymo, turi būti purenamos po kiekvienos dirvožemio drėgmės. Vasaros pradžioje lapus galima visiškai nupjauti – augalas iš karto išleidžia naujus. Tokiu būdu derlių galite nuimti kas dvi savaites. Tačiau po trečio pjūvio rūgštynės tiks tik konservavimui. Rugpjūčio mėnesį dalį lapų krūmuose reikia palikti. Priešingu atveju augalas išeis nusilpęs prieš žiemą.
Rūgštynės, kurių auginimas ir priežiūra nereikalauja daug darbo jėgos, taip pat dauginamos forsuojant. Tam iš šakniastiebio paimkite gabalėlį, kurio ilgis ne mažesnis kaip 50 cm. Tinkamiausi augalai – keturmečiai. Šaknys palaidotos žemėje iki 18 cm gylio.
Taigi, laikydamiesi žemės ūkio praktikos, galite užauginti puikų rūgštynių derlių. Tai neužims daug laiko, o racioną galima paįvairinti skaniais lapeliais, kuriuose yra didžiulis vitaminų kiekis.
