Serbentų uogos tokios skanios, kad traukia ne tik žmones. Tokius krūmelius sode džiaugiasi ir amarai bei skruzdėlės. Smulkūs kenksmingi vabzdžiai minta uogų sultimis, dauginasi žaibo greičiu. Kad vitaminingos uogos atitektų jūsų šeimai, o ne kelioms amarų kartoms, naudokite tam tikrus kontrolės būdus.
Kova su amarais ant serbentų: savybės
Kiekviena vabzdžių rūšis yra prisitaikiusi gyventi ant tam tikro augalo. Amarai, pasmerkti gyventi ant serbentų krūmų, nepajėgs pakenkti kitiems krūmams ar medžiams. Tačiau, kita vertus, serbentams bus sunku – amarų gyvenimo trukmė trumpa, tačiau tai reiškia tik didesnį naujų kartų skaičių per sezoną. Vasarą vabzdžiai veisiasi aktyviausiai. Šiuo metu amarai minta krūmą supančių augalų, pavyzdžiui, erškėtrožių ar cikorijų, lapais. O iki rudens vabzdžiai užpuola patį serbentą, kad į krūmų pumpurus dėtų kiaušinėlius. Pavasarį tokie pumpurai tarp kitų išsiskirs savo dydžiu. Juodųjų serbentų ūglių išvaizda keičiasi nuo amarų poveikio, nes jais minta ir vabzdžiai. Tokie parazitai kartais vadinami agrastų ūgliais, nes jiegali gyventi ir ant agrastų krūmų. Taigi, amarais užkrėsti ūgliai bus nelygūs ir nesveiki, jų lapai bus susisukę, o amarai bus matomi plika akimi. Dar viena parazitų atmaina gyvena ant raudonųjų serbentų. Tai raudonasis amaras, kuris užkrečia lapiją ir žiemoja augalo šakelėse. Šių kenkėjų paveikto krūmo lapai paruduoja arba pagelsta, ant jų atsiranda burbuliukų, o vėliau jie pradeda kristi. Apie užsikrėtimą amarais galite spręsti ne tik iš lapų.
Jei pavasarį parazitų nesimato, ieškokite kitų vabzdžių, pavyzdžiui, skruzdėlių, kurie yra lervų nešiotojai. Didelis skruzdžių skaičius yra signalas, kad reikia kuo greičiau pradėti kovą su serbentų amarais. Ladybugos, priešingai, bus geras ženklas. Amarai ir boružėlės yra didžiausi priešai, nes parazitų lervos yra maistas ryškiai raudonoms vaikų mėgstamoms vabzdžiams.
Pagrindiniai kovos būdai
Kaip ir daugelis kitų vabzdžių, amarai nemėgsta tam tikrų kvapų. Todėl kovą su amarais ant serbentų galima atlikti naudojant priemones, kurios stipriai veikia kenkėjus, tačiau yra visiškai nekenksmingos uogoms. Tokia priemonė yra tabako užpilas, galima naudoti apelsinų žieveles ar česnaką. Tiks ir riešuto kevalas – aštrus, amarams atstumiantis kvapas išvarys vabzdžius nuo krūmų.
Su raudonojo tulžies įvairove galima susidoroti tiesiog pašalinus pažeistus pumpurus ir daigus, jei jų nėra per daug. Būtinai sudeginkite paveiktus augalus,antraip amaras grįš į sveiką krūmą. Jei užkrėtimas stipresnis, krūmą apipurkškite organiniu tirpalu. Tai gali būti česnako, kraujažolių ar tabako antpilas. Kova su amarais ant serbentų turėtų prasidėti inkstų atsiradimo metu, nes būtent šiuo metu pradeda pasirodyti lervos. Atsargiausiai reikia purkšti apatinę lapų pusę, nes šie vabzdžiai mėgsta pavėsį. Norėdami užtikrinti ilgesnį efektą, pasistenkite atsikratyti amarų nešiotojų – skruzdžių. Aikštelėje rastą skruzdėlyną galima užpilti verdančiu vandeniu, kad skruzdžių armija nepadarytų žalos, platindama kenksmingas lervas.
