Šimtmečius daugelis pasaulio tautų lelijas labai gerbė dėl grakščių elegantiškų gėlių ir saldaus aromato. Jie buvo naudojami kaip vaistiniai ir dekoratyviniai augalai, puošiantys šventyklas ir rūmus. Lelijoms skirtos dainos ir legendos, šių gėlių atvaizdai dažnai randami meno kūriniuose.
Lelijos: auginimas ir priežiūra. Patarimai ir gudrybės
Senovės Graikijoje nuo seniausių laikų auginamas lelijas senovės graikų gydytojas Dioskoridas apibūdino kaip vaistą, gydantį žaizdas, mėlynes, nudegimus, įbrėžimus, malšinančią dantų skausmą ir gydančią nuo širdies ligų. Tikriausiai ne tik dėl sniego b altumo žiedlapių ir gydomųjų savybių b altoji lelija krikščionių religijoje yra tyrumo ir tyrumo pavyzdys, bet ir kaip neįprastai graži gėlė, kuri džiugina žmogų tobula išvaizda ir nuostabiu aromatu. nuramina sielą.
Lelijai, kuri auginama sodinant svogūnėlius, optimalus laikas sodinti į žemę – vasaros pabaiga. Paprastai pilnas brendimas reprodukcijai įvyksta trečiaisiais šio augalo gyvenimo metais. Lelijų gėles geriausia augintivyksta gerai matomoje, šviesioje ir apsaugotoje vietoje su išsklaidyta saulės šviesa. Saugokitės stipraus vėjo ir skersvėjų. Šios gražuolės netoleruoja stovinčio vandens. Lelijas gėles geriausia auginti priesmėlio ir priemolio dirvose, kuriose kaip trąša yra lapų humuso mišinys.
Tūpimas
Bus gerai iškasti žemę, pašalinant visas matomas piktžoles, šiukšles ir akmenis, o tada atlaisvinti ir patręšti. Pasirinkite svogūną, pašalinkite visas sausas šaknis ir šiek tiek nupjaukite gyvas šaknis. Didelius svogūnėlius reikia sodinti giliau. Norėdami pasodinti leliją, turite paruošti skylę, kuri būtų šiek tiek didesnė nei trys svogūnėlių skersmenys kartu. Duobės apačioje užpilkite stambaus smėlio sluoksnį, tada įdėkite svogūnėlį ir ištiesinkite šaknis. Gylis turi būti 3 kartus didesnis už lemputės aukštį. Paprastai tai yra apie 10–12 cm.
Priežiūra
Lelijas gėles geriausia auginti ten, kur nėra didelės dirvožemio drėgmės. Laistyti rekomenduojama saikingai ir laiku bei prie pačios augalo šaknies, kad žiedai neužtvindytų – jie to netoleruoja. Pirmoji vasaros pusė, kaip ir jos pabaiga, reikalauja gausesnio ir dažnesnio nei įprastai gėlių laistymo. Kai mūsų nuostabiosios gražuolės nublanksta, rekomenduojama nepamiršti ir jų pamaitinti bei palaistyti, nes būtent šis laikotarpis joms svarbus sukaupti maisto medžiagų atsargas, kad išgyventų atšiaurų š altąjį sezoną. Šis augalas labai reaguoja į įvairių maistinių medžiagų įvedimą irtrąšų medžiagų. Pasirodžius pirmiesiems daigams, žemę patariama įberti azoto trąšomis ir medžio pelenais. Gerai jas veikia ir šėrimas kalio ir fosforo trąšomis. Lelija gerai reaguoja į humusą ir trąšas iš vištienos mėšlo, kurį prieš naudojimą reikia pakankamai praskiesti vandeniu.
