Spalvotas elegantiškų gražuolių atmainas pakankamai lengva auginti įprastame vazone, pasirenkant tobulą spalvą ir kvapą, tinkantį konkrečiam namų kambariui. Jei augalai džiugino akį atviroje sodo vietoje, po žydėjimo lelijomis reikės papildomos priežiūros. Mažos veislės puikiai tinka kubilams ir tvarkingiems vazonams, o dideli atstovai daugiausia auginami gėlyne ar gėlynuose.
Patyrę sodininkai rekomenduoja palaukti dvi ar tris savaites po galutinio gėlių stiebų nuvytimo, o tada pereiti prie šių augalų padalijimo ir persodinimo. Kambarinės lelijos veisiasi, jų sodinimas ir priežiūra praktiškai nesiskiria nuo gatvių veislių auginimo, vaikų. Šią procedūrą galima atidėti iki rugsėjo, kad jauni svogūnai sustiprėtų vazonėlyje ar sode. Toks lūkestis padės lelijų kūdikiams gerai ir saugiai žiemoti,todėl transplantacija atliekama rudenį, bet ne dažniau kaip kartą per 4-5 metus.
Prižiūrėti lysvę, kurioje sėdi svogūnai, reikia reguliariai ravėti, kad piktžolės neužkrėstų augalų ir neprisitrauktų visų naudingų medžiagų. Be to, lelijų priežiūra po žydėjimo apima dirvos purenimą. Piktžolių ūgliai pašalinami rudenį, kad jie neaugtų pavasarį. Būtina patikrinti viršutinį dirvožemio sluoksnį, jei jo paviršius padengtas įtrūkusia pluta – žemę reikia skubiai purenti. Tačiau tai turėtų būti daroma labai atsargiai, kad nesugadintumėte mažyčių vaikų lempučių. Ta pati operacija reikalinga kambarinėms gėlėms. Lelija, kuriai būdingas įkalninimas, gali išgyventi š altą žiemą visai nekasdama.
Pabarstymas žeme ir reguliarus purenimas gali lengvai pakeisti mulčiavimo procedūrą humusu, lapais, šiaudais, senomis pjuvenomis ar paprastu šienu. Šios medžiagos ne tik apdengs gėlę nuo šalčio, bet ir sumažins galimų piktžolių skaičių, išlaikant reikiamą drėgmę dirvoje. Lelijų priežiūra po žydėjimo neapima nuvytusių lapų ar stiebų pašalinimo, kitaip svogūnėlis gali nuvyti arba gerokai nukentėti be naudingų viršutinės augalo dalies fermentų. Žiemą ištvermingoms veislėms kalėti nereikia, žiedai tiesiog padengiami pjuvenomis, šiaudais ar lapais. Tai verta daryti jau vėlyvą rudenį, kad „antklodė“nesupūtų prieš iškritus pirmam sniegui nuo galimų liūčių.
Lelijų priežiūra po žydėjimo: paprastas planas
Šie veiksmai reikalingi norint išsaugotiatsparios šalčiui veislės ir kitą sezoną žydinčios ryškiau ir ilgiau:
- galutinei lapams žuvus, svogūnėliai atsargiai nuimami nuo žemės;
- atskirkite kūdikius, tuo tarpu svarbu nepažeisti šaknų ir jų procesų;
- lemputės apdorojamos kalio permanganato tirpalu ir lengvai apibarstomos smulkia medžio anglimi;
- kiekvienas kūdikis sodinamas į atskirą vazoną, užpiltą velėnos, smėlio ir humuso mišiniu (santykiu 3:1).
Nr. su įprasta žeme. Jei žiema pasirodo labai š alta, vazonai skubiai iškasti ir pertvarkyti rūsyje.
