Pastato konstrukciniai elementai, juosiantys jo tūrį, vadinami pastato atitvarais. Tai, tarkime, sienos, grindys, lubos, pertvaros ir kt. Aptvarinės konstrukcijos gali būti ir išorinės, ir vidinės. Išoriniai atlieka svarbią funkciją – saugo patalpas nuo įvairių aplinkos veiksnių įtakos. Vidiniai skirti patalpas padalinti į atskirus sektorius.
Tokių konstrukcijų išdėstymo ypatybė yra ta, kad jas galima montuoti tiek vietoje (monolitines), tiek surinkti iš importuotų elementų – gatavų blokelių ir kt. Aptvarinės konstrukcijos gali būti sudarytos iš vieno arba kelių sluoksnių. Naudojant daugiasluoksnę konstrukciją, pagrindiniai sluoksniai gali būti izoliaciniai, laikantys ir taip pat apdailos.
Tokių pastato konstrukcinių elementų svarbą vargu ar galima pervertinti. Juk nuo jų daugiausia priklauso patalpų – tiek gyvenamųjų, tiek pramoninių – darbinės ir eksploatacinės savybės. Kaip pavyzdį paimkime sienas.
Sienų statyba turi būti atliekama laikantis visų technologinių reikalavimų. Jei tai plytų sienos, klojimas turi būti tvarkingas ir teisingas. Visas siūles, tiek vertikalias, tiek horizontalias, būtinai užpildykite cemento skiediniu. Priešingu atveju drėgmė vėliau gali patekti į kambarį per plyšius. Be to, klojimas turi būti atliekamas visiškai vienoje plokštumoje.
Išoriniai pastato atitvarai iš surenkamų blokelių taip pat turi būti teisingai sumontuoti. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas siūlėms tarp plokščių. Jų glaistai turėtų būti naudojamas aukštos kokybės cemento skiedinys. Tarp plokščių neturėtų būti tarpų. Jei jie išliks, tai gali sukelti nemalonių pasekmių, pavyzdžiui, padidėjusį drėgnumą patalpoje ir žemesnę temperatūrą.
Šiuolaikiniai patalpų ir pastatų projektavimo reikalavimai reikalauja naudoti naujų tipų atitveriančius konstrukcinius elementus. Tokiai moderniai išvaizdai galima priskirti permatomas atitveriančias konstrukcijas. Tai konstrukcijos, kurios išsiskiria tuo, kad jos laisvai praleidžia šviesą į patalpą. Tai gali būti pastatų konstrukciniai elementai, pvz., langai, stiklinės durys, vitražai ir kt.
Yra pastatų, kuriuose beveik visi pastatų apvalkalai gali būti permatomi. Pavyzdžiui, žiemos sodai, paviljonai ir kt.
Permatomų fasadų sistemos dažniausiai montuojamos ant aliuminio rėmo. Kartais tai gali būti metalinis-plastikas, medinis ar plieninis. Be to, tokie apsauginiaidizainas gali būti viengubas arba dvigubas. Tose pakuotėse, kuriose yra dvi stiklinimo grandinės, jos gali būti nedideliu atstumu viena nuo kitos (15-30 cm) arba gali būti „koridorinės“sistemos, kurių atstumas tarp stiklų yra iki 1 m. Antrasis tipas dvigubo stiklo langai yra daug brangesni, o pas mus šalyje retai naudojami.
Vargu ar galima pervertinti pastato atitvarinių konstrukcijų svarbą. Tiesą sakant, tai yra pats kambarys, dėžutė, ty pagrindinė jos dalis.
