Persikus visi mėgsta dėl sultingumo, skonio ir prisotinimo vitaminais. Todėl jie auginami visur, kur tik įmanoma, nes tam tinka beveik bet koks dirvožemis, be to, nereikalauja ypatingo dėmesio. Tačiau vis tiek reikia pasirūpinti medžių sveikata. Apsvarstykite pagrindines ir dažniausiai pasitaikančias persikų ligas.
Garbanoti lapai? Persikų ligos indikatorius
Šią ligą sukelia grybelis Taphrina deformans. Jis patenka ant augalo ūglių ir lapų pačioje vasaros pradžioje. Dėl šios persikų ligos mažėja lapų auginiai, susilieja tarpbambliai, sutrumpėja ūgliai.
Be to, patys lakštai susisuka, tampa stori ir lengvai trupa, o spalva pasidaro blyškiai žalia. Taigi, jei liga išplito pakankamai plačiai, galiausiai nukrenta beveik visa lapija. Po kurio laiko lapai vėl išdygsta, tačiau vaisiai nebebus tokios kokybės, kokia būdinga šiai augalų rūšiai. Augalo purškimas padės atsikratyti grybeliofungicidai arba jų ekvivalentai.
Geriausias būdas išvengti šios ligos – užkirsti kelią jos atsiradimui. Ir tam būtina auginti persikų rūšis, atsparias šiai ligai. Tai apima tokias svetimas rūšis kaip Stark Redgold, Early Redhaven, Early Red ir kt. Patvarumas pasireiškia tuo, kad po pralaimėjimo lapai greitai nudžiūsta, neleidžiant ligai plisti visame medyje. Taip pat paplitęs ypatingas persikas, kurio veislės išvestos Sodininkystės ir daržininkystės institute. Mokslininkų darbas ne veltui.
Persikų ligos: klasterosporozė
Tuo pat metu veikia ir kitas grybas - Clasterosporium carpophilum A. Jis plinta visuose augalo organuose: lapuose, kamienuose, vaisiuose, stiebuose, ūgliuose. Sergant šia persikų liga, ant augalų atsiranda nedidelių įdubimų, kurie ilgainiui virsta tamsiai violetinėmis dėmėmis. Pažeistas audinys miršta, todėl susidaro gilios skylės. Grybeliui palankios sąlygos (ypač didelė drėgmė) situaciją dar labiau apsunkina – jis pradeda plisti sparčiau. Augalų purškimas fungicidais taip pat yra gydymo būdas.
Persikų ligos: miltligė
Grybelis, sukeliantis ligą, vadinamas Sphacrotheca panossa Lev. Pirmiausia jis puola jaunus augalo organus – lapus ir ūglių viršūnes. Tai stabdo augimą ir gali sukelti jų mirtį. Po kai kuriųlaiko nukenčia ir vaisiai, jie pasidengia miltų spalvos dėmėmis. Dėl šios persikų ligos vaisiai praranda savo išvaizdą ir skonį. Su liga susidoroti padeda ir fungicidai. Ypač gerai purkšti augalus namų ūkio sklypuose.
Persikų ligos: Amarai
Žinoma, kad šie kenkėjai yra ne tik persikų problema. Amarai pažeidžia lapus ir ūglius, kurie vėliau susisuka ir išdžiūsta. Kenkėjai plinta labai greitai, o veiksmingą priemonę, deja, kartais sunku rasti. Bet jei yra vienas, tada jie pirmiausia apdoroja šakas (ankstyvosiose stadijose), o tada visus medžius (vėlesniuose etapuose). Visi amarai paprastai yra labai toksiški žmonėms, todėl juos naudojant reikia laikytis saugos priemonių.
Aukščiau nurodytos ligos yra tik dažniausiai pasitaikančios ligos, kuriomis persikas gali užsikrėsti. Kai kuriuose regionuose gali atsirasti ligų ir kenkėjų, kituose – ne.
