Batun svogūnas yra daugiametis augalas. Jis gali žiemoti žemėje be pastogės. Kai pasirodo pirmieji saulės spinduliai, svogūnas batūnas pirmasis išleidžia plunksnas. Užauginti iš šio augalo sėklų galima net už poliarinio rato.
Batun svogūnas nėra išrankus priežiūrai, dirvožemio derlingumui. Gali augti net smėlingoje dirvoje. Jei svogūnas yra gerai šeriamas, iš sėklos gali išaugti stiprus, prašmatnus augalas. Pagal skonį jis šiek tiek prastesnis už paprastus svogūnus. Jo galva ne per didelė, todėl ją tikslingiau auginti želdynams. Jo lemputė yra cilindro formos ir virsta netikru koteliu.
Skirtinguose regionuose auginami skirtingi svogūnai, auginami iš tokių veislių kaip Maisky, April, Salad 35 sėklų visur duoda stabilius rezultatus.
Ši kultūra gerai jaučiasi vienoje vietoje iki 4 metų. Sodininkai svogūnus kartais naudoja kaip kas dvejus metus auginamą augalą. Tai dažniausiai pasitaiko šiauriniuose regionuose, kur taip pat auginami batūnai. Auginimas iš sėklų viduriniuose regionuose prasideda nuo birželio vidurio iki liepos vidurio. Toks nusileidimas duoda geroūgliai ir garantuoja puikų įsišaknijimą būsimam žiemojimui. Šis metodas leidžia kitais metais gauti didelį žaliosios masės derlių. Jei batūnas sodinamas pavasarį, tada jis naudojamas ropei.
Svogūnai, kurių sėklos yra ant juostos, sodinami 60x25 cm atstumu. Šiuo atveju įterpimo gylis yra apie 1 cm. Jei dirva molinga, tai užteks 0,5 cm Jei ilgai nelyja, reikės papildomai laistyti ir ravėti kartu su piktžolių šalinimu. Kad svogūnėlis sustiprėtų, pirmaisiais metais nerekomenduojama kirpti plunksnų. Svogūnų-batunų ūgliai vasarą turi būti šeriami devivėrės arba mineralinėmis trąšomis.
Dirvožemis šiai kultūrai sodinti ruošiamas iš anksto. Bet nerekomenduojama naudoti cheminių medžiagų, nes šis augalas gali kaupti nitratus. Iš organinių trąšų geriau naudoti humusą arba kompostą, o iš mineralinių – superfosfatą arba amonio salietrą. Geriausia sėti sausas sėklas.
Svogūnai iš sėklų pirmaisiais metais po sudygimo gali užsikrėsti pelėsiu. Ši liga pasireiškia blyškiomis dėmėmis su pilkai violetiniu žiedu, išplitusiu visame stiebe. Ši liga gali sunaikinti augalą. Ligos prevencijai batuną geriau naudoti kaip dvejų metų augalą, keičiant nusileidimo vietą. Vario oksichloridas dažnai vartojamas pasireiškus pirmiesiems peronosporozės požymiams.
Pavojus gali kilti ir dėl svogūnų kasyklos lervų. Šis b altas kirminas yra apie 8 mm dydžio. Lervos vystosi ir gyvena svogūno plunksnos viduje, minta jos audiniais. Pirmieji kirminų atsiradimo požymiai yra pilkos dėmės. Daug žalos gali pridaryti ir svogūninė musė, kuri nusėda svogūnėlyje. To pasekmė – pasėlių gedimas ir puvimas. Svogūnų straubliukas deda savo lervas stiebo viduje, o ant žalumynų atsiranda skaidrios balkšvos juostelės.
