Mėtos yra aromatingas Lamiaceae šeimos augalas. Jis plačiai naudojamas medicinoje ir kulinarijoje. Tačiau yra ne viena mėtų rūšis. Dabar žinoma daugiau nei 25. Juose yra įvairių eterinių aliejų. Todėl jie turi skirtingus kvapus, nuo kurių priklauso jų naudojimas. Be natūralių, yra apie keliolika hibridų. Viena iš rūšių yra š altmėtė.
Mėtų aprašymas
Rupmėtė yra daugiametis augalas. Jo aukštis priklauso nuo augimo ir auginimo sąlygų. Gali siekti nuo 30 cm iki 1 m. Stiebas tiesus, gana minkštas. Lapai kiaušiniški, raukšlėti, pūkuoti su švelniais plaukeliais. Jų kraštai dantyti.
Mėtos nuo pipirmėčių skiriasi lengvesniu ir saldesniu aromatu. Vienoje vietoje gali augti daugelį metų. Bet jei aikštelė nėra iškasama, ji greitai išsigimsta ir išnyksta. Kiekvieno stiebo viršūnėlė baigiasi žiedynu – netikru sraigtu. Mėta žydi mažais b altais arba šviesiai rausvais žiedeliais. Tai vyksta liepos ir rugpjūčio mėnesiais.
Rupmėtė tapo pagrindu sukurti gerai žinomą pipirmėtę – vieną populiariausių šios kultūros hibridų. Ir jų išvaizda nelabai skiriasi.
Augantys regionaimėtų
Laukinėje gamtoje š altmėtės jau seniai randamos Vakarų Azijoje, Egipte ir Pietų Europoje. Dabar jo buveinė išsiplėtė. Mėta auga vidutinio klimato zonose.
Žalių mėtų naudojimas
Mėtos turi originalų mentolio skonį. Tačiau, skirtingai nei pipirmėtė, ji neatvėsta burnoje. Jis naudojamas kulinarijoje gaminant kramtomąją gumą, saldumynus, meduolius ir kitus konditerijos gaminius.
Švieži lapai dedami į desertus ir salotas. Pipirmėčių arbata padeda nuo nemigos, neurozių. Plačiai naudojamas likerių ir kitų vyno bei degtinės gaminių gamyboje. Naudojamas muilo ir cigarečių gamyboje.
Akių losjonai padės atkurti pavargusių akių būklę, mėtų nuoviras pašalins perteklinį prakaitavimą. Esant vidurių pūtimui, taip pat rekomenduojama naudoti š altmėtę.
Naudojimas sodininkystėje
Mėtos sodinamos kvapniuose soduose ir farmacijos soduose. Gražūs lapai leidžia jį naudoti mixborderiuose. Mėta sodinama ežerų pakrantėse, tarp jų ir dirbtinių. Tik reikia atsižvelgti į tai, kad ji sparčiai auga ir užima naujas teritorijas. Todėl periodiškai reikia pašalinti perteklinį augimą. Galima sodinti naujoje vietoje.
Auganti mėta
Dirvožemį š altmėtėms auginti geriau rinktis derlingą ir drėgną. Dauginimosi būdai: iš sėklų, sluoksniuojant, dalijant krūmą. Kurią pasirinkti? Lengviausias būdas yra dauginti sluoksniuojant. mėtų formosjų yra daug. Tereikia kai kuriuos iš jų iškasti kastuvu ir persodinti į naują vietą. Taip pat lengva gauti naują sodinuką padalinus krūmą.
Užauginti iš sėklų yra daug sunkiau. Turite nuolat stebėti žemės drėgmę. Sėklos sėjamos į maždaug 0,5 cm gylį. Atstumas tarp jų turi būti 15 cm Galima sodinti ir storiau. Bet tada reikės sodinukus retinti. Palaistyti, uždengti folija. Sėkloms išdygus, jos nepašalinamos. Laukiama, kol pasirodys pirmieji tikrieji lapai.
Žalmėčių auginimas sode nereikalauja daug pastangų. Sodinama saulėtoje vietoje arba daliniame pavėsyje. Ten jį reikės laistyti rečiau. Krūmams įsišaknijus, reikia išravėti piktžoles, supurenti dirvą ir periodiškai laistyti. Tręšti galima kartą per mėnesį. Mėtai užaugus iki 35 cm aukščio, suimkite jos viršūnes. Per tankūs krūmai išretinami, džiovinimui ar šaldymui naudojami nupjauti stiebai su lapais ir žiedais. Vienoje vietoje š altmėtes rekomenduojama auginti ne ilgiau kaip 3 metus.
Jei nėra galimybės sode pasodinti sodo mėtų, vasarą ir pavasarį jas galima auginti vazonuose balkone. Dirva turi būti drėgna, ji galės papildyti vandens atsargas iš keptuvės. Kad augalas neužaugtų, o krūmo pavidalu, suspauskite jo viršūnę. Vazoniniams augalams tai gali būti atliekama 25 cm aukštyje.
Iki žiemos puodą galima perkelti į namus. Įrengiamas ten, kur nėra skersvėjų. Ten augs ir š altmėtė. Bet jai reikiareguliariai maitinkite mineralinėmis trąšomis.
Mėtos toleruoja temperatūros kritimą. Tačiau ištraukti jį iš po sniego yra gana sunku. Todėl mėtų lapelius galima paruošti žiemai. Jie džiovinami arba užšaldomi.
