Dėmesio! Norėdami sužinoti standartines vertes, turite remtis SNiP 23-01-99 - Pastatų klimatologija (SNiP 2.01.01-82 pakeistas). Straipsnis skirtas tik bendrai informacijai.
Kas yra pastatų klimatologija?
Statybinė fizika yra integruotas techninių disciplinų, tokių kaip fizika, chemija, biologija, klimatologija, ekologija ir daugelis kitų, derinys. Atitinkamai, pastatų klimatologija yra viena iš šio mokslo sekcijų, nagrinėjančių statybos klausimus. Būtent:
- klimato įtakos žmogaus gyvenimo komfortui tyrimas;
- peržiūrėti galimybes naudoti klimato ypatybes siekiant sumažinti pastato energijos poreikius;
– vieno pastato arba viso pastato vieta, palyginti su pagrindiniais taškais;
- atsižvelgiant į kritulių kiekį, vyraujančias vėjo kryptis ir kt.
Įgytų žinių dėka galima racionaliau naudoti gamtos energiją, teritoriją, materialinius ir techninius išteklius ir pan.
Pastatų klimatologijoje naudojamos šios strategijos:
- Šešėlio kūrimas. Čia galima taikyti du būdus. Arba optimalus pastato orientavimas, arba, jei tai neįmanoma, apsaugos nuo saulės priemonių naudojimas.
- Saulės energijos naudojimas. Tai apima saulės baterijas, stoglangius ir kt.
- Naudojama ventiliacija. Užtikrinkite natūralų vėdinimą arba naudokite priverstinę ventiliaciją.
- Šilumą sulaikančių tvorų įtaisas. Tai apima pastato izoliaciją.
- Vandens naudojimas garuojančiam vėsinimui.
Aukščiau nurodytų strategijų naudojimas prisideda prie racionalesnio išteklių naudojimo ir padidina komfortą būti pastate. Pastatų klimatologija ir geofizika suteikia galimybę sumažinti reikalingos techninės įrangos kiekį, todėl sutaupoma eksploatavimo išlaidų.
Norint pasiekti norimą rezultatą, kuriant projektą, kuriame atsižvelgiama į visus gamtos veiksnius ir reiškinius, būtina naudoti klimato modeliavimą.
Nepaisant dabartinio SNiP „Statybinė klimatologija“, Rusijos ir NVS šalių teritorijoje klimato galimybės išnaudojamos nežymiai. Dažnai taip yra dėl to, kad, nepaisant vėliau sutaupytų lėšų, pradiniame etape reikia didelių pradinių investicijų. Būnant užsienyje, energetiškai pasyvioji statyba pirmauja pagal svarbą ir paklausą.
Pasyvios energijos vartojimo efektyvumo priemonės apima:
- atsinaujinančių energijos š altinių naudojimas;
- architektūros prisitaikymas prie klimato;
- energiškai pasyvaus stiklo naudojimas, atitveriančios konstrukcijos ir kt.
Pažymėtina, kad pagal visas energetikos prognozes, energetiškai pasyvioji statyba ir plačiai paplitęs pastatų klimatologijos naudojimas turi didelę ateitį ir tampa vis paklausesnės.
