Bilbergija – populiarus kambarinis augalas, liaudyje vadinamas „Karalienės ašara“. Jį auginti nesunku, tereikia susipažinti su priežiūros principais, veisimo būdais. Apie bilbergijos rūšis, priežiūrą namuose – vėliau straipsnyje
Aprašymas
Bilbergija priklauso bromeliadų šeimai – augalams, gyvenantiems Vakarų Afrikos atogrąžų ir subtropikų zonoje. Šeimai priklauso per 2000 augalų rūšių, kurios laikomos storais mėsingais lapais ir gerai išvystyta šaknų sistema. Daugelis sėkmingai jį augina namuose. Nors augalas laikomas gana nepretenzingu, vis tiek būtina laikytis elementarių taisyklių. Daugiau apie tai vėliau.
Įvairių Billbergia rūšių priežiūra ir priežiūra šiek tiek skiriasi. Iš populiariausių bilbergijos veislių galima išskirti:
- Žalia spalva. Turi tamsiai žalius tiesius lapus su pilkais žvyneliais. Tėvynė – Pietų Meksika.
- Puikus. Atjos stačiai kieti dideli lapai. Žydi mažais mėlynais žiedeliais. Jis kilęs iš Brazilijos pietryčių. Tinkamai prižiūrint, Brazilijos Billbergia gėlė žydi gražiai ir ilgai.
- Juosta. Pagrindinis bruožas – ryškiaspalviai skirtingų atspalvių lapai ir dideli mėlyni žiedai. Kilęs iš Centrinės Amerikos.
- Zebra. Jį nesunku atpažinti iš sidabrinės-bronzinės spalvos lapų ir ryškiai rausvų žiedų. Tėvynė – Gvatemala ir Hondūras.
- Piramidinė. Jis turi vertikalius susuktus lapus ir mažas gėles. Venesuela pripažįstama jos tėvyne.
Kiekvienam augalui reikalinga kokybiška priežiūra namuose. Billbergia kabančios (karbančios) yra gana neįprastas augalas. Su likusiais Bromeliad šeimos giminaičiais jis panašus tik į stiprią mėsingą lapų struktūrą. Kitais atžvilgiais „karalienės ašara“panaši į epifitus – parazitinius augalus ilgais ryškiais žiedynais.
Palyginti su kitomis bromeliadomis, augalas turi ilgus, susiaurėjusius į viršų kylančius lapus, kurie atrodo kaip javai. Lapai padengti smulkiais žvyneliais, o palei kraštą – eilė smailių dantų. Augalas neturi stiebo – lapai išauga nuo šaknies.
Viena iš Billbergia savybių yra galimybė keisti lapų spalvą priklausomai nuo apšvietimo – tamsoje jie turi tamsesnį, sodresnį žalią atspalvį, o šviesoje tampa rausvai bronziniai. Šis daugiametis visžalis augalas turi neįprastai ryškius žiedynus. Spalva raudona arba rožinė, gelsvai žalia gerai išsiskiria fone.panika centre.
Gėlės renkamos spirale, susuktais nusvirusiais smaigaliais. Iš čia ir kilęs pavadinimas – „nukritęs“.
Augalas žydi žiemą, išryškėdamas kaip šviesi dėmė ant palangės sniego pusnynų fone už lango.
Tačiau kai kurios rūšys žydi tik vasarą. Pavyzdžiui, žalios spalvos ir piramidinės bilbergijos. Gėlės vaisiai yra uogos. Augalas pasiekia 60 cm aukštį, o žiedkočiai randami iki 80 cm.
Turinys
Nepaisant egzotiškos kilmės, tai gana nepretenzingas augalas. Billbergia yra gana atspari ir gerai prisitaiko prie vidutinio klimato. Gėlė praktiškai nėra jautri ligoms.
Bilbergijos priežiūra namuose apima patogią temperatūrą, viršutinio padažo naudojimą, reguliarų laistymą. Kaip ir bet kurį kitą augalą, jį reikia tinkamai prižiūrėti, kitaip jis žūsta.
Temperatūra ir drėgmė
Tinkamai prižiūrint namuose, bilbergija žydi gražiai ir gausiai. Svarbus reikalavimas yra staigių temperatūros pokyčių nebuvimas. Greitas temperatūros pokytis daugiau nei 12–14 laipsnių sukelia šoko būseną: lapai nuvysta, susiraukšlėja ir nukrenta.
Patogi temperatūra yra 17 - 22 laipsniai. O esant žemesnei (14–15 laipsnių), augalas pradės greičiau žydėti. Tačiau esant nuolatiniam gėlių kiekiui š altyje ar skersvėjyje, kyla pavojus susilpninti imuninę sistemą, o tai gali sukelti įvairias ligas ir net mirtį. Taip pat nekelkite temperatūros.iki 26 laipsnių: nepakankamai laistant augalas greitai mirs nuo sausros.
Apšvietimas
Auginant bilbergiją namuose, reikia atsižvelgti į visus niuansus. Šio augalo pranašumas yra tas, kad jis puikiai prisitaiko prie silpno apšvietimo, nors laikomas gana fotofilišku. Bet net jei langai yra šiaurinėje pusėje, o namuose prieblanda, Bilbergija tai ramiai ištveria.
Tačiau šiai gėlei palankiausia išsklaidyta natūrali saulės šviesa. Kai ant jo patenka saulės spinduliai, lapai įgauna gražų sodrų atspalvį. Vasarą saulėtomis dienomis augalą reikia iškelti į orą. Tai padės paspartinti jaunų rozečių formavimąsi vasarą žydinčiose veislėse. Tačiau reikia pasirūpinti, kad gėlė ilgą laiką nebūtų nuo tiesioginių spindulių – lapai gali nudegti.
Vanduo ir purškimas
Tinkamai prižiūrint namuose, bilbergiją reikia reguliariai laistyti. Tada augalas puikiai jaučiasi ir gražiai žydi. Stipri dirvožemio drėgmė, kaip ir sausra, yra labai nepageidautina. Šiuo atveju reikalingas vidutinio drėgnumo dirvožemis. Laistyti reikia ne dažniau kaip 1 kartą per 5–6 dienas, tačiau su sąlyga, kad viršutinis dirvožemio sluoksnis išdžiūvo ne mažiau kaip 3–4 cm.
Patartina naudoti šaknų laistymą purškiant: vasarą, esant sausrai, gėlę reikia purkšti iki 5 kartų per dieną. Žiemą laistyti reikia bent 1 kartą per 10 dienų. Tai veiksminga namų priežiūra. Reguliaruslaistyti bilbergiją užtikrina kokybišką žydėjimą.
Jei keptuvėje atsiranda vandens perteklius, jis nupilamas: kitaip šaknys supūs. Žydėjimo metu dirvožemio viršus turi būti padengtas samanomis arba drėgnu keramzitu: tai padės išlaikyti drėgmę dirvoje, neleis išgaruoti ir prisotins augalą pakankamai drėgmės. Laistymo ir purškimo metu neleiskite vandeniui užsistovėti piltuvėlio formos augalo lapuose – priešingu atveju esant skersvėjui arba esant š altai oro temperatūrai gėlė „peršals“.
Maitinimas
Auginant bilbergijos gėlę, namų priežiūrą sudaro trąšų naudojimas. Tačiau jų reikia tik auginimo sezono metu.
Šerimas atliekamas specialiomis tirpiomis trąšomis, skirtomis bromeliadų rūšims. Tinka ir standartinės trąšos – 1 dozė sumažinama 2 kartus. Tepti 1 kartą per 15-20 dienų, bendras šėrimo laikotarpis 2-2,5 mėn. Reguliarus tręšimas užtikrina sveikatą ir gražius žydėjimus.
Pervedimas
Reikėtų paminėti apie kitas priežiūros ypatybes. Bilbergijų nereikia reguliariai persodinti: tai daro tik gėlei užaugus, perkeldamos į didesnį vazoną. Rinkitės ne per gilius, bet plačius vazonus ar vazonus.
Naujo konteinerio apačioje substratas išklojamas humuso, upių smėlio, lapinių durpių ir žemės mišiniu (lygiomis proporcijomis). Paruoštą dirvą reikia sudrėkinti, po to augalą galima persodinti.
Pjovimas
Augalas vystosi nuolat keičiant išblukusiaslizdai. Senas rozetes reikia nupjauti rankomis praėjus 4–6 savaitėms po žydėjimo pabaigos. Jie ne tik sugadina vizualinį gėlių patrauklumą, bet ir neleidžia augti jauniems ūgliams, "kūdikiams".
Sėklų veisimas
Geras gėlių vystymasis užtikrina tinkamą priežiūrą namuose. Veislinė bilbergija gaunama iš sėklų. Tai varginantis būdas. Jums reikės šviežių, o ne džiovintų sėklų. Jie turi būti pamirkyti silpname kalio permanganato tirpale ir šiek tiek išdžiovinti. Tada paruoškite konteinerius, įpilkite šlapio upės smėlio ir durpių mišinio (1: 1).
Paruoštas sėklas reikia sodinti į drėgną dirvą (jos suspaudžiamos pirštu iki 1 cm gylio). Iš viršaus dėžutes reikia uždengti stiklu arba permatomu maišeliu, kad būtų užtikrintas šiltnamio efektas. Tokie šiltnamiai įrengiami tamsioje šiltoje vietoje (temperatūra ne žemesnė kaip 24 laipsniai) 5 - 6 savaites iki pirmųjų daigų susidarymo.
Būtina kontroliuoti drėgmę ir neleisti dirvožemiui išdžiūti: maišą ar stiklą reikia reguliariai išimti ir kokybiškai purkšti dirvą. Sėklų dauginimas atliekamas retai. Jei bus padaryta klaida, niekas neišaugs.
Veisimas šoniniais procesais
Tinkamai prižiūrint, kambarinė gėlė bilbergija taps nuostabia interjero puošmena. Norint padidinti jų skaičių, nebūtina pirkti naujų augalų parduotuvėje. Galite juos veisti patys.
Be sėklų, galite įsišaknyti iš šonųprocesus. Pagrindinis augalas padalintas į kelias dalis, šoniniai procesai sodinami į kitą vazoną. Šis metodas yra patikimesnis, geriau priimami ūgliai. Viena gėlė sukuria kelias naujas.
Tada „vaikučiai“su šaknimis persodinami į nedidelius vazonėlius su drėgna žeme ir dedami į gerai apšviestą vietą (jauniems ūgliams reikia pakankamai šviesos). Jaunas augalas žydi praėjus 2 metams po pasodinimo.
Lapų auginiai
Šis būdas vadinamas „dalijimu“– pagrindinė gėlė padalinama į dalis. Patartina nupjauti didelį lapą, ne mažesnį kaip 20 cm: šis lapas turės daug jėgų ir energijos normaliam vystymuisi. Auginys turi būti įšaknytas drėgnoje dirvoje (durpių ir rupaus smėlio mišinys santykiu 1:1).
Norėdami tai padaryti, jį reikia pasodinti į nedidelį vazonėlį su žeme. Talpykla uždengiama permatomu maišeliu, po 5 valandų išimama. Tada pjūvis perkeliamas į šiltą (mažiausiai 24 laipsnių) vietą su geru apšvietimu. Jei išlaikysite norimą drėgmės lygį (purkškite kas 3 - 4 dienas), tada po mėnesio pasirodys pirmosios šaknys.
Kenkėjai ir ligos
Verta paminėti ir kitas priežiūros namuose ypatybes. Billbergia klestės, jei bus kontroliuojama ligų ir kenkėjų kontrolė.
Kenkėjų gali atsirasti:
- skydai;
- amarai;
- voratinklinės erkės;
- miltiniskirminas.
Užkirsti kelią parazitų atsiradimui yra sunku, tačiau juos galima pašalinti per trumpą laiką. Pažeistos vietos ant lapų apdorojamos vatos tamponu, pamirkytu muiluotame vandenyje (10 g skalbinių muilo ištirpinama 1 litre vandens) – dezinfekcijai reikia nuvalyti visą lapą.
Jei gėlę paveikia nedideli parazitai, paprastai to pakanka, kad kenkėjai atsitrauktų. Jei invazija yra didžiulė, naudokite insekticidą: "Aktellik" arba "Karbofos" praskieskite vandeniu (15-20 lašų 1 litrui) ir purškite augalą.
Jei ant lapų atsirado grybelis, pažeisti lapai nedelsiant pašalinami, kad neužkrėstų gretimų sveikų. Profilaktikos tikslais sveiki lapai apdorojami muiluotu tirpalu.
Nepaisant gero imuniteto, šie augalai taip pat yra jautrūs įvairioms ligoms. Dažniausiai pasitaikantys yra šie:
- Rudos dėmės. Jie yra nudegimo dėl tiesioginių saulės spindulių rezultatas. Tokiu atveju bilbergiją reikia apipurkšti šiltu vandeniu ir pernešti į vėsią vietą (temperatūros svyravimai neturi būti didesni nei 5 - 6 laipsniai).
- Lapų galiukai tamsėja. Tai rodo vandens buvimą susisukusiose lapų skaidulose. Reikėtų naudoti minkštesnį vandenį, o po purškimo nuvalykite drėgmės perteklių minkšta šluoste.
- Lapų vytimas ir augimo sulėtėjimas. Šis reiškinys rodo saulės šviesos trūkumą: būtina augalą perkelti į gerai apšviestą vietą, geriausia lauke (vasarą) arba naudoti papildomądirbtinis apšvietimas (žiema).
- Pūva. Nuo šios ligos augalas gali mirti. Reikia skubiai persodinti į naują konteinerį su optimaliu dirvožemiu.
Norėdami išvengti ligų, kiekvieną savaitę turite atidžiai apžiūrėti gėlę: patikrinti lapų spalvos vienodumą ir kenkėjų buvimą. Taip pat būtina pašalinti sausus lapus, tręšti ir stebėti dirvožemio drėgmę.
Puvimas arba išdžiūvimas augalo išleidimo angoje po žydėjimo laikomas natūraliu procesu. Tai nėra ligos požymis, todėl nesijaudinkite dėl to.
Kodėl nežydi?
Pagrindine žydėjimo stokos priežastimi laikomas drėgmės ir apšvietimo trūkumas. Dėl reguliaraus purškimo vasarą ir priežiūros išsklaidytoje šviesoje paprastai žydėjimo sunkumų nekyla. Tačiau bilbergija vis tiek gali nežydėti, tada naudojamas kitas būdas: nupjautas obuolys dedamas į žemę, o ant augalo uždedamas plonas permatomas maišelis.
Dėl šiltnamio efekto obuolys išskiria etileną – komponentą, kuris pagreitina šių augalų žydėjimą. Norėdami paskatinti žydėjimą, jie dažnai imasi dauginimo auginiais: po pusantrų metų nauja gėlė pradžiugins nuostabiu vaizdu.
Kita nežydėjimo priežastis – standartų neatitinkanti dirvožemio mineralizacija. Tokiu atveju augalą reikės persodinti į kitą konteinerį su dirvožemio pakeitimu. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas sąlygas, būtinas bilbergijai, ji džiugins reguliariu žydėjimubėgant metams.
