Tuja – kiparisinių šeimos medis arba krūmas. Yra 5 tujų rūšys, tokios kaip kininė, vakarietiška, korėjietiška, sulankstyta ir japoniška. Ji gimė Šiaurės Amerikoje ir Rytų Azijoje, o pas mus atkeliavo į Rusiją XVIII amžiuje.
Medis puikiai toleruoja š altį, bet, kaip vėliau paaiškėjo, vakarinė tuja puikiai prisitaikė prie mūsų klimato. Šis krūmas labai tinka gyvatvorėms. Be to, šie spygliuočių augalai puikiai atrodo namuose vazonuose. Nykštukinė tuja geriausiai tinka butui.
Kaip savo sode pasodinti tujas? Pirmiausia reikia pasirinkti jai vietą. Jis turi būti gerai apsaugotas nuo vėjo. Šviesioje, kaitrioje saulėje tuja gali išdegti, tačiau tai tik pirmaisiais sodinimo metais. Todėl reikės rūpintis ja ir šešėliu. Apskritai tuja yra fotofiliška ir patvari. Žinoma, tinkamai prižiūrint, jis gali užaugti iki šimto metų.
Kaip pasodinti tują, jei vieta drėgna? Tai jau paprastas reikalas. Tokiomis sąlygomis jos karūna visada bus ryški ir sodriai žalia spalva. Po lietaus sodas turės malonų spygliuočių aromatą, primins mišką. Be kvapo, šis krūmas taip pat turinaudingos gydomosios savybės.
Tujų aliejus gali išgydyti gripą, vaikų adenoidus, artritą ir daugelį kitų ligų. Tačiau nepamirškite, kad šis augalas laikomas nuodingu. Vartojant per burną, būtina griežtai stebėti dozę. Todėl jis nevartojamas nėštumo ir žindymo laikotarpiu.
Nieko nebus geriau, kaip sodinti tujas pavasarį, nes tada visi augalai pradeda augti. Jis turi uždarą šaknų sistemą, todėl reikia iškasti skylę pagal šaknų dydį. Prieš sodinimą būtina įberti smėlio ir durpių mišinio, taip pat velėnos žemės. Tada pasodinkite augalą. Jūs neturėtumėte stipriai pakelti ar gilinti tujos, kitaip ji išdžius ir galiausiai mirs.
Jei tujos pasodinimas aikštelėje buvo sėkmingas, o nauja jos buveinė buvo parinkta teisingai, tuomet problemų su ja neturėsite, o priežiūra bus minimali. Nereikalauja dažno laistymo (1 kibiras per savaitę kiekvienam medžiui). Jei jos nusileidimo vieta yra saulėje, tują, žinoma, teks laistyti dažniau.
Praėjus metams po pasodinimo, jį reikės šerti, geriausia pavasarį. Spygliuočiams augalams tinka kompleksinės mineralinės trąšos, taip pat skystos organinės trąšos. Tujas gali sutrikdyti kenkėjai ar grybelinės ligos, taip pat vėlyvasis puvinys, sukeliantis šaknų puvinį. Jei tokia nelaimė nutiko jūsų medžiui, nedvejokite, bet turite jį iškasti, kad išgelbėtumėte kaimyninius medžius nuo to paties likimo. Po to žemė turi būti dirbama, pvzfitosporinas.
Dažniau purenkite žemę aplink augalą, nes jo šaknys yra arti paviršiaus, nepamirškite nupjauti sausų ūglių. Žiemą, kol tuja nedidelė, reikėtų ją uždengti, kad nesuš altų ir saugiai išgyventų žiemą. Tik nedarykite to su audiniu, kuris nepraleidžia saulės šviesos. Netgi patartina rišti šakas, kurios gali lūžti nuo sniego svorio.
Kai jūsų medžiui sukaks vieneri metai, jo lają bus galima genėti, geriau tai padaryti vasarą, nes jau bus susiformavę pumpurai ir šakelės.
Tai toks medis – tuja, ženklai, apie kuriuos pasakoja mūsų močiutės. Daugelis žmonių vis dar nežino, kaip pasodinti tują ir ar tai padaryti. Manoma, kad pasodinus tokį augalą kils bėdų. Bet, žinoma, tam nėra įrodymų, ir toks augalas gali mus pradžiuginti savo žaliais plaukais. Svarbiausia tinkamai juo rūpintis, ir tau tik pavydės.
