Visi mėgsta vyšnias. Vyšnių medžiai yra plačiai paplitę visame pasaulyje. Kasinėdami senovės gyvenvietes, archeologai visur randa vyšnių kauliukų, o tai liudija nuo neatmenamų laikų žmogaus meilę šioms sultingoms uogoms. Protėviai vertino kvapnių uogų skonį. Jie sumaniai panaudojo ne tik vaisius, bet ir kitas šio nuostabaus medžio dalis.
Ir maitinti ir gydyti
Vyšnių uogas galima vartoti bet kokia forma: šviežias, džiovintas, konservuotas. Jie numalšina troškulį ir gerina apetitą. Mažo kaloringumo (52 kcal/100 g) jie puikiai tinka dietiniam maistui.
Ar vyšnia sveika, galima pasakyti pagal jos cheminę sudėtį. Uogose gausu vitaminų ir mineralų, jų minkštimas pasižymi baktericidinėmis savybėmis. Vyšnių vaisiuose esančios vario ir geležies druskos, taip pat nemažas kiekis folio rūgšties (iki 0,4 mg) padeda gydyti anemiją, todėl vyšnios yra geidžiamas produktas vaikų stalui ir nėščiųjų mitybai. Vyšniose yra daugiau geležies nei obuoliuose, o pagal folio rūgšties kiekį vyšniose yra artimos prinokusios avietės.
NegiVyšnia yra naudinga, nes tai unikalūs natūralūs junginiai. Vaisiuose yra ellaginės rūgšties, kuri blokuoja vėžinių ląstelių vystymąsi. O kumarinai ir oksikumarinai normalizuoja kraujo krešėjimą, užkerta kelią trombozei ir širdies priepuoliams. Natūralus dažiklis antocianinas, kurio ypač gausu tamsiose vyšniose, yra galingas antioksidantas, stiprinantis kapiliarus ir lėtinantis ląstelių senėjimą. Minkštime esantis magnis turi prieštraukulinį ir raminantį poveikį nervų sistemai.
Ne tik uogos. Kitų vyšnios dalių naudojimas
Vyšnią visi mėgsta dėl sultingų uogų ir skanių kompotų. O kokia nauda iš vyšnių, be jų vaisių? Lapai, sėklos, stiebeliai ir jaunos šakelės naudojami kulinarijoje ir liaudies medicinoje.
Lypi vyšnių lapai yra natūralūs antiseptikai. Jie plačiai naudojami konservuojant, dedami į raugintus agurkus ir uogienes. Įpjovimams ir įbrėžimams pažeistą vietą galite patepti lapų srutomis – taip išvengsite uždegiminio proceso. Lankantis pirtyje vietoj beržinių vantų galima imti vyšnines: baktericidinės vyšnių lapų savybės padės išvalyti odą, išgydys žaizdas, naikins grybelines infekcijas. Šakelių nuoviras padeda esant skrandžio sutrikimams, vartojamas kaip sutraukianti priemonė nuo viduriavimo ir dizenterijos. Vyšnių stiebai yra diuretikas, padedantis nuo patinimo ir šlapimo pūslės akmenligės. Sergant hipertenzija padeda stiebelių ir jaunų šakelių nuoviras. Kaulų pagalba tradicinė medicina gydo podagrą ir inkstų akmenis.
Žiemai džiovinami žiedai, stiebai, vyšnių lapai. Vyšnioms žiemą naudinga apsauga nuo avitaminozės. Gydomoji vyšnių arbata pagyvins ir apsaugos nuo peršalimo ligų.
Atsargumo priemonės ir kontraindikacijos
Vyšnia jau seniai naudojama liaudies medicinoje. Žolininkai ir gydytojai gerai ištyrė jo naudingas savybes ir kontraindikacijas. Deja, kai kurie žmonės neturėtų valgyti vyšnių uogų.
Vyšnių sultys draudžiamos sergant cukriniu diabetu. Vyšnių neturėtų valgyti sergantieji skrandžio opalige ir turintys didelį rūgštingumą. Taip pat būtina susilaikyti nuo vyšnių valgymo žmonėms, kenčiantiems nuo nutukimo ir virškinimo sutrikimų. Vyšnių kauliukuose yra amigdalino, kuris laikui bėgant suskyla į nekenksmingą gliukozę ir nuodingą vandenilio cianido rūgštį. Nevirtoje vyšnių tinktūroje su kauliukais gali būti šiek tiek amigdalino, todėl ji yra labiau žalinga nei naudinga. Uogienės ir kompotų pavidalo vyšnios be kauliukų nėra pavojingos, nes kaitinant amigdalazės praranda gebėjimą suskaidyti.
