Zamioculcas arba, kaip jis dar vadinamas dolerio medžiu, laikomas nepretenzingu augalu, kurį lengva prižiūrėti namuose. Vienintelis auginimo trūkumas – zamiokulkų laistymas. Šis augalas yra sultingas, todėl geriau toleruoja drėgmės trūkumą nei jos perteklių, kuris dažnai išprovokuoja įvairias grybelines ligas ir gėlių puvinį.
Kaip laistyti zamiokulkas namuose, turėtų žinoti kiekvienas blizgančio krūmo su blizgančiais smaragdo lapais ir sudėtingos išvaizdos savininkas.
Kaip laistyti Zamioculcas
Zamioculcas mėgsta minkštą vandenį, savo sudėtimi panašią į lietaus vandenį. Žinoma, namuose reikia naudoti vandenį iš čiaupo, kurį reikia ginti bent parą.
Laistydami taip pat reikia atsižvelgti į vandens temperatūrą - jis neturėtų būti per šiltas ar per š altas, idealiu atveju - aplinkos temperatūra arba 1-2laipsnių aukščiau. Žiemą ypač svarbu žinoti, kaip laistyti zamiokulkas – laistyti š altu vandeniu vėsioje patalpoje augalui pavojinga.
Geriausias variantas būtų atsižvelgti į mikroklimatą patalpoje ir reguliuoti laistymo režimą jam pasikeitus.
Pavasario-vasaros laikotarpis
Zamiokulkos laistymas šiltuoju metų laiku atliekamas dažniau nei žiemą, nes aplinkos temperatūra aukštesnė, drėgmė žema. Tokiu atveju žemė vazone turėtų išdžiūti bent per pusę. Jei patalpoje vėsu, laistoma, kai dirva visiškai išdžiūvo.
Jei laistoma netinkamu laiku, drėgmės trūkumas pirmiausia paveiks viršūninius lapus – jie pamažu pradės džiūti. Tačiau po laistymo augalas vėl atrodys sveikas.
Nr.
Vasarą dolerio medį galima išnešti į balkoną arba atvirą terasą, bet nestatyti tiesioginiuose saulės spinduliuose, kad ant lapų neatsirastų nudegimų.
Rudens-žiemos laikotarpis
Žiemą augalas ilsisi, tam ruošiasi nuo rudens. Zamioculcas net šiltuoju metų laiku auga labai lėtai, o žiemą jo procesai dar labiau sulėtėja. Todėl žiemą Zamioculcas laistyti rekomenduojama retai – kai dirva visiškai išdžiūvo. Dolerio medžio šaknų sistema yra maža, todėl kambario temperatūroje jis laistomas maždaug 1 kartą per 3-4 savaites12–15 laipsnių.
Jei kambarys pakankamai šiltas, galite laistyti dažniau, vadovaudamiesi dirvožemio išdžiūvimu.
Purškimas
Zamiokulkų laistymas namuose yra bene svarbiausias šio augalo priežiūros aspektas. Tuo pačiu metu gėlei patalpoje esanti drėgmė iš esmės neturi reikšmės, todėl čia nereikia specialių prietaisų, didinančių aplinkos drėgmės lygį.
Bet kartais reikia nušluostyti lapus, kad ant jų nesikauptų dulkės. Paprastai tai daroma drėgnu skudurėliu. Kartą per mėnesį Zamioculcas galima nusiprausti po šiltu dušu, kad augalas atsigaivintų ir pagyvėtų. Svarbu atsiminti, kad vandens neturi likti puode, jis turi nutekėti.
Vanduo Zamioculcas po transplantacijos
Zamioculcas šaknų sistema auga lėtai, todėl jos nereikia dažnai persodinti. Pirmus trejus metus dirvą pakanka keisti kartą per metus, o vėliau kartą per dvejus metus. Nusipirkę augalą būtinai persodinkite, nes gėlės parduodamos techninėje žemėje, kuri netinkama ilgalaikiam auginimui.
Kaip laistyti zamiokulkas po transplantacijos? Po persodinimo svarbu augalą palikti ramybėje 7-10 dienų, kad jis priprastų prie naujų sąlygų ir naujos dirvos. Po to jau galima laistyti. Tačiau laistyti reikia saikingai, palaipsniui didinti vandens kiekį.
Dolerio medis nepakenčia per didelio laistymo, todėl persodinant svarbu pasirūpinti drenažu – ant vazono dugno užpilkite keramzito, dugne padarykite drenažąskylutes ir padėkite puodą ant lėkštės arba padėklo.
Vanduo derinamas su viršutiniu padažu
Bendra tręšimo taisyklė yra maitinti augalą drėgnu dirvožemio mišiniu, todėl dolerio medį pirmiausia reikia laistyti. Nepatartina augalo per dažnai tręšti. Zamioculcas kaupia maistines medžiagas savo gumbuose ir jas po truputį suvartoja. Šių medžiagų perteklius yra toks pat žalingas augalui, kaip ir jų trūkumas.
Vegetacijos metu Zamioculcas galima šerti kelis kartus: sezono pradžioje naudojant sukulentams ar lapuočių kambariniams augalams skirtą mineralų kompleksą, vėliau dar du kartus kas mėnesį. Vegetacijos viduryje galima tręšti lapais, į augalą įdedant reikiamų mikroelementų.
Zamioculcas nereikia tręšti žiemą, nes augalas ilsisi nuo spalio iki kovo.
Laistymas: būdai
Kaip dažnai laistyti zamiokulkas, jau išsiaiškinome aukščiau, dabar reikia sugalvoti, kaip laistyti, kad laistymas būtų kokybiškas. Gėlių augintojai išskiria du būdus laistyti dolerio medį:
- Pirmas variantas: gausiai ir tolygiai išpilkite žemę iš laistytuvo. Po to reikia palaukti, kol vanduo nutekės į keptuvę, ir nuleisti valandą, kol jis nustos ten pasirodyti.
- Antras variantas: 10–15 minučių pilkite vandenį į keptuvę, tada nuleiskite likusį vandenį ir iš laistytuvo tolygiai supilkite pačią žemę. Jei keptuvėje pasirodo vandens, jis taip pat turėtų būtiištrinti.
Problemos su augalu dėl netinkamo laistymo
Nenuostabu, kad Zamioculcas laistymas laikomas svarbiausiu augalų priežiūros aspektu. Laistymo režimo pažeidimas yra pagrindinė prastos sukulento būklės priežastis. Be to, gėlės išvaizda ir sveikata gali pablogėti tiek dėl drėgmės trūkumo, tiek dėl jos pertekliaus.
Rudomis lapų galiukais išdžiūvę augalai jausis. Jei laistymas nebus atkurtas, tada lapai išdžius ir subyrės - Zamiokulkas turės nenumatytą ramybės stadiją. Iš čia gali atsirasti kita problema – įvairūs kenkėjai, ypač voratinklinės erkės, gali užpulti perdžiūvusią gėlę. Sausas aplinkos oras dar labiau paaštrina nemalonią situaciją. Oro drėkinimas aplink gėlę sulėtina pralaimėjimą.
Per daug laistyti gėlę taip pat nepageidautina. Tokiu atveju aktyviai vystosi grybelinės ligos. Vandeningos sąlygos suaktyvina šaknų ir stiebų puvinį. Ypač drėgmės perteklius pavojingas augalui, kuris yra žemos temperatūros patalpoje. Šaknų sistemos ir gumbų puvimas tokiomis sąlygomis įvyksta labai greitai, ir tokiu atveju gėlę išsaugoti labai sunku.
Kai gėlė užmirksta, jauni lapai pirmiausia pradeda geltonuoti. Norėdami išsaugoti dolerio medį, turite apriboti laistymą ir stebėti jį.
Jei lapija nustojo gelsti, vadinasi, šaknų sistema buvo šiek tiek pažeista, dar neatsirado supuvę plotai arba buvo labai maži, o pats augalassu jais susidorojo. Tokiu atveju žemė turi būti gerai išdžiovinta, kitą kartą laistyti turėtų būti labai mažai, į vandenį galite įpilti "Fundazol".
Jei šis etapas jau buvo praleistas, o augalo lapkočiai pradėjo svirduliuoti dirvoje, vadinasi, augalo šaknų sistema buvo rimtai pažeista puvinio. Tokiu atveju reikalinga skubi gėlių persodinimo operacija, kurios metu nustatomas ligos laipsnis.
Esant nedideliam protrūkiui, reikia pašalinti visas supuvusias šaknis, pašalinti iš gumbų supuvusias vietas, apdoroti „Fundazol“ir palikti išdžiūti. Po to visas šviežias žaizdas reikia apibarstyti aktyvuota medžio anglimi ar kitu antiseptiku, o augalą pasodinti į naują dirvą. Iš pradžių po persodinimo laistyti nebūtina, vėliau laistoma mažomis porcijomis, kol gėlė visiškai atsigaus.
Gėlėje atsiradus dideliems irimo židiniams, jo išsaugoti nepavyks, zamiokulkas teks išmesti. Galite pabandyti išsaugoti puvinio nepažeistas viršutines lapų dalis, įsišaknyti, laikydamiesi visų taisyklių, paimti keletą naujų augalų.
Išvada
Nė viena gėlė negali gyventi be vandens, tai būtinas ir gyvybiškai svarbus produktas, tačiau augalus reikia laistyti teisingai. Zamioculcas pas mus atkeliavo iš karštosios Afrikos, kur įprato vandens gauti labai retai, tik lietaus sezono metu. Tokiais laikotarpiais jis laikydavo vandenį savo gumbuose, o vėliau jį palaipsniui sunaudojo. Kad gėlė gerai jaustųsi namuose, ją reikia sukurti kuo arčiaumikroklimatas, be pelkėtos, nuolat drėgnos dirvos.
