Daržovės – gana talpi koncepcija, kurios ribos labai neryškios. Jie taip tvirtai įsitvirtino mūsų gyvenime, kad net nesusimąstome, ką būtent jiems galima priskirti ir iš kur jie atsirado. Sodininkystėje pagrindinis jų auginimo tikslas – galiausiai gauti daržovių.
Daržovinių augalų klasifikacija
Yra daug ženklų, pagal kuriuos galima klasifikuoti daržovių augalus. Juos galima išskirti ne tik pagal morfologines ypatybes, bet ir gyvavimo ciklo trukmę, taip pat augimo sąlygas, derliaus nuėmimo datas ir daugybę kitų ypatybių. Tačiau visa tai, kas išdėstyta pirmiau, yra prasmingesnė ūkininkams, tačiau paprastam vartotojui labiau rūpi klasifikacija pagal dalį, kurią galima suvalgyti.
Nepaisant to, kad daržovių augalai iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai skirtingi, jie turi nemažai bendrų bruožų, leidžiančių juos identifikuoti grupėmis. Daržovių klasifikavimas svarbus ne tik ūkininkams, bet ir virėjams, prekybininkams bei botanikams.
Botaninė klasifikacija
Kultūriniai augalai (daržovės), kurių pavyzdžių daugelis iš mūsų gali pateikti iš kasdienės praktikos, gali būti klasifikuojami pagal priklausymą konkrečiai šeimai ar botanikos klasei. Mūsų šalyje daugiausia auginamos nakvišų, moliūgų ir ankštinių šeimoms priklausančios daržovės. Taip pat galite sutikti kryžmažiedžių, amarilių, salierų ir miglos atstovų.
Botaninės klasifikacijos privalumas yra tas, kad ji leidžia kultūrinius augalus (daržoves) su visa jų įvairove priskirti giminingoms kultūroms, o tai svarbu juos auginant. Tačiau vartotojams toks paskirstymas yra labai nepatogus, taip pat ir paprastiems sodininkams.
Klasifikacija pagal gyvavimo trukmę
Ši klasifikacija patogiausia paprastiems sodininkams mėgėjams, kurie neturi gilių botanikos žinių. Pagal šį skirstymą daržovių augalas apibrėžiamas kaip vienmetis, dvimetis ir daugiametis.
Vienmečiai skiriasi tuo, kad jų gyvavimo ciklas prasideda nuo sėjos ir baigiasi sėklų susidarymu, vyksta per vienerius metus. Tai: melionai, baklažanai, arbūzai, agurkai, cukinijos, ridikai ir kt. Daugelis jų mums pažįstami nuo vaikystės ir yra ant mūsų stalo beveik kasdien.
Dvimečiuose augaluose pirmaisiais metais gali susidaryti tik lapų rozetė, taip pat produktyvūs organai, kuriuosetam tikras maistinių medžiagų kiekis. Tada, kai išorinės klimato sąlygos tampa nepalankios, jos patenka į vadinamąjį ramybės periodą. Tačiau jau antraisiais gyvenimo metais augalas jau pradeda formuoti stiebą ir žydėti, po to formuojasi ir sunoksta vaisiai. Tai: burokėliai, svogūnai, kopūstai, morkos, petražolės ir kitos gerai žinomos daržovės.
Daugiamečiai augalai mūsų šalyje nėra tokie dažni ir auginami daugiausia mažais kiekiais. Šios rūšies daržovių augalai pirmaisiais gyvenimo metais formuoja tik šaknų sistemą, lapus ir pumpurus. Tačiau savo produktyvius organus jie formuoja daugiausia antraisiais ar trečiaisiais gyvenimo metais. Daugelis iš jų yra būdai gyventi nuo trejų iki penkerių metų. Daugiamečiai augalai yra panašūs į dvimečius augalus, nes iki žiemos pereina į ramybės periodą ir pradeda perskirstyti maistines medžiagas.
Daugiamečiai augalai: česnakai, topinambai, krienai, šparagai, rūgštynės, batūnai ir daugelis kitų. Įdomu tai, kad daugelis vienmečių augalų taip pat gali būti auginami kaip daugiamečiai augalai. Pavyzdžiui, jei naudojate auginimą šiltnamiuose. Galimas ir atvirkštinis. Pavyzdžiui, esant ilgam ir š altam pavasariui, morkos ir burokėliai gali pradėti duoti vaisių pirmaisiais metais.
Klasifikacija pagal auginimo sezoną ir auginimo būdą
Daržoviniai augalai, kurių pavyzdžiai pateikiami šiame straipsnyje, taip pat gali būti klasifikuojami pagal jų auginimo sezono trukmę. Šiuo atžvilgiu galima išskirti ankstyvą, vidurinį irvėlyvosios veislės. Bet pagal augimo būdą galima išskirti du pagrindinius tipus: dirvinį ir šiltnamį-šiltnamį.
Dirvinių daržovių augalai yra skirti auginti atvirame grunte, tačiau šiltnamio-šiltnamio augalai yra skirti auginti tik šiltnamiuose arba šiltnamiuose. Tuo pačiu metu šiltnamyje galima auginti tik per mažo dydžio daržoves. Tačiau šiuo metu šiltnamiuose augalams auginti žemė naudojama vis rečiau. Dažniausiai augalo šaknys dedamos į specialų tirpalą, kurį sudaro būtinų maistinių medžiagų mišinys. Tačiau yra nuomonė, kad taip užaugintos daržovės ne tik nenaudingos, bet netgi atvirkščiai – gali pakenkti žmogaus organizmui. Vertingiausios vis dar yra m altos daržovės.
Klasifikavimas išlaikant kokybę ir dalį, naudojamą maiste
Laikymo kokybė lemia daržovių tinkamumą laikyti. Šiuo atžvilgiu galima atskirti augalinius augalus, kurie linkę pereiti į ramybės būseną, ir tuos, kurie tokios savybės neturi.
Pagal tai, kokią augalo dalį galima valgyti, galima išskirti dvi dideles grupes: vaisines, arba generatyvines daržoves, ir vegetatyvines. Pirmajai grupei priskiriami daržovių grūdiniai augalai, moliūgai ir nakvišos. Tačiau antrasis apima mums visiems pažįstamus šakniavaisius, gumbinius, svogūninius, lapuočių ir ūglių pasėlius.
Ši klasifikacija yra patogiausia tiek paprastiems vartotojams, tiek platintojamsdaržovės.
Vaisinių daržovių augalai
Šių daržovių išskirtinis bruožas yra tai, kad jų daržovė yra vaisius. Vieni jų gali duoti botaninio, kiti techninio brandumo fazėje. Tai visų mėgstami arbūzai, pomidorai, melionai, moliūgai ir daugelis kitų. Šiems augalams reikia sudaryti tokias sąlygas, kad jie kuo greičiau pradėtų žydėti ir formuoti vaisius. Tuo pačiu metu verta tai daryti neatsižvelgiant į jų vaisių brandos laipsnį.
Daržovinių augalų auginimo ypatybės
Kultūriniai augalai (daržovės), kurių pavyzdžių rasite šiame straipsnyje, taip pat turi tam tikrų auginimo ypatybių. Visų pirma, verta atkreipti dėmesį į tai, kad svetainės išdėstymas čia nėra paskutinė. Prieš tai įgyvendindami, turite pabandyti išstudijuoti tų daržovių, kurias planuojate auginti savo svetainėje, žemės ūkio technologiją.
Biologinės tam tikrų augalų savybės taip pat prisideda prie to, kad konkrečiai daržovei būtina parinkti natūralias ir klimato sąlygas. Daržovių auginimui keliamas vienas bendras reikalavimas: to paties ar giminingo augalo negalima sodinti toje pačioje vietoje keletą metų. Likę auginimo reikalavimai parenkami grynai individualiai, taip pat dirvožemio sudėtis ir reikalingų trąšų kiekis.
V. I. Edelsteino klasifikacija
Sovietų mokslininkas Edelšteinas sukūrė specialią klasifikaciją, kuri leidžia skirstytidaržovių augalai ne tik pagal biologines, bet ir pagal agrotechnines sąlygas. Pagal šią klasifikaciją mūsų daržovės gali būti skirstomos į: kopūstines, šakniavaisines, gumbus, svogūnines, vaisines, lapines, daugiametes ir grybines.
Šeimos taip pat skiriamos kiekvienoje iš šių klasių.
Bendroji klasifikacija
Apskritai šią klasifikaciją vargu ar galima pavadinti moksline, labiau ji skirta būtent vartotojams. Jame daržovės negrupuojamos jokiais pagrindais, tačiau išskiriamos tokios rūšys kaip: gumbai, šakniavaisiai, šakniastiebiniai augalai, kopūstai, lapiniai, aštrūs, svogūniniai, pomidorai, moliūgai, ankštiniai augalai, javai, desertas. Tačiau ananasų, visų nuostabai, mokslininkai dar nenustatė nei daržovių, nei vaisių.
