Statybos rangos sutartis yra dažnas reiškinys šiuolaikiniuose teisiniuose santykiuose. Jo esmė slypi tame, kad dvi šalys, vadinamos rangovu ir užsakovu, sudaro abipusiai naudingą sandorį. Sutartyje numatyta, kad rangovas atlieka tam tikrą užsakovo apmokėtų statybos darbų kiekį.
Sutartyje nurodomi terminai, sąlygos, darbų atlikimo tvarka, techninės dokumentacijos surašymas ir kitos svarbios detalės. Rangovas visa tai atlieka pilnai, tai yra, pavyzdžiui, stato ar restauruoja namą. Toks darbas – jo atsakomybė. Klientas savo ruožtu suteikia statybvietę. Taip pat lieka sąmatos ir projektinės dokumentacijos derinimas bei objekto priėmimas baigus statybos darbus.
Statybose gali dalyvauti keli rangovai. Sutartyje nurodyta darbų apimtis yra vykdoma. Rangovas privalo įvykdyti šį reikalavimą per nurodytą laiką. Galimas ir toks susitarimas, kuriame užsakovas ir generalinis rangovas sudaro sutartį, o pastarasis darbų atlikimą paveda kitiems, pirminiuose dokumentuose nenurodytiems subjektams. Taigi generalinis rangovas galiįtraukti ką nors atlikti tam tikro tipo darbą, tačiau tai jokiu būdu neturėtų turėti įtakos galutiniam sutartyje nurodytam rezultatui.
Prieš pat sutarties sudarymą šalys apsvarsto sąlygas ir dokumentus. Užsakovo pusė turi pateikti objekto eskizą, projektą, statybvietės planą ir statybos leidimą. Rangovas visa tai apsvarsto ir, savo ruožtu, pateikia licenciją peržiūrėti, jei ji veikia teisėtai.
Sutartis yra gana sudėtingas sandoris savo prasme. Reikia atsižvelgti į tai, kad rizikuoja ir statybos rangovas, ir užsakovas. Jei objektas yra labai rimtas ir reikalauja ypatingos abiejų šalių atsakomybės, tada klaidų neturėtų būti. Natūralu, kad labai svarbu sutartyje numatyti net menkiausias detales, kad nepakliūtum į spąstus ir netaptum sukčių auka.
Neigiamos situacijos po darbo sutarties sudarymo nėra neįprasta. Taip jau sutapo, kad nesąžiningas rangovas ir būrys sukčių paėmė į sąskaitą pervestus pinigus ir dingo nežinia kur. Už tai atsakingi asmenys dažnai iš viso nebuvo rasti, schemos buvo sudėtingos ir apgalvotos. Galimas ir kitas įvykių posūkis. Pavyzdžiui, nacionalinio objekto statyba buvo pavesta neapgalvotam rangovui, kuris praleido terminus ir (arba) padarė daug klaidų.
Tiesą sakant, ir generalinis rangovas, ir jo pavaldinys gali būti nesąžiningi. Praktikoje pasitaiko atvejųkai užsakovas buvo nesąžiningas, nesumokėjo sutartos sumos ar reikalavo papildomų darbų. Tokiais atvejais be ieškinio bylos baigiamos labai retai. Patyręs rangovas tai supranta net ir be jokios teisininko pagalbos.
Galima daryti išvadą, kad sutarties sudarymas reikalauja didesnio abiejų šalių budrumo. Geriau pasitelkti gerą advokatą ir pasiteirauti apie priešingą pusę, nei vėliau karčiai mokėti savo jėgomis, nervais ir pinigais. Taip pat būtina išmanyti visas valstybės politikos sutarčių srityje subtilybes ir atitinkamų teisės aktų normas.
