Gamtoje auga didžiulė įvairių rūšių augalų įvairovė. Viena iš jų – vyšnia. Ši kultūra turi daugybę veislių. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio bus skiriama Surinamo vyšnioms, jos auginimo ypatybėms, naudojimui ir naudingosioms savybėms.
Platinimas
Kur auga Surinamo vyšnia? Jo buveinės yra tropinio ir subtropinio klimato sritys. Gamtoje ir kultūroje jį galima rasti Suriname, Prancūzijos Gvianoje, Brazilijoje, Urugvajuje ir Paragvajuje. Šis medis auginamas dėl skanių uogų ir dekoratyviniais tikslais. Įvairių šalių sodai puošiami Surinamo vyšniomis.
Kur auga medis? Šiandien jis auginamas skirtinguose Kolumbijos, Indijos, Venesuelos, Centrinės Amerikos, Pietų Kinijos ir kitų šalių regionuose. Vyšnia yra nepretenzingas augalas. Jis atsparus sausam orui ir nedideliam šalčiui, todėl plačiai paplitęs Europoje ir Amerikoje.
Surinamo vyšnia
Šis augalas priklauso mirtų šeimai, Eugene genčiai, pavadintaivadas iš Austrijos, vardu Eugenijus Savojietis, kuris taip pat buvo princas. Šioje gentyje, remiantis įvairiais š altiniais, yra 280–700 rūšių. Sodininkus labiau traukia vienažiedė Eugenija, kuri vadinama Surinamo vyšnia arba pitanga.
Visos veislės yra visžaliai medžiai arba krūmai. Natūraliomis sąlygomis augančio augalo aukštis siekia aštuonis metrus. Surinamo vyšnia namuose užauga iki pusantro metro aukščio. Kai kurių veislių šakos lankais nusileidžia žemyn, todėl augalas atrodo dekoratyvus. Dažnai vietovėms papuošti auginamos vyšnios. Šiame augale viskas gražu: šakos, žiedai, lapai.
Suriname Cherry, kurios aprašyme yra daug savybių, lapai yra ovalios lancetiškos formos ir blizgaus paviršiaus. Jų spalva sodri, tamsi smaragdinė. Lapai paprasti, priešingi, smailūs į viršų, jų ilgis siekia keturis centimetrus. Jauni lapai išsiskiria rausvai bronziniu atspalviu, tačiau laikui bėgant spalva tampa tamsiai žalia. Suspaudus lapai išskiria dervų kvapą.
Žydėjimas
Surinamo vyšnios žydi švelniais b altų arba rausvų atspalvių pumpurais. Jų forma skiriasi, tai priklauso nuo veislės. Pumpurai būna įprastos formos: keturi žiedlapiai su kuokeliais centre. Tačiau yra gėlių, kurios atrodo kaip purūs gumuliukai. Faktas yra tas, kad jų kuokelių siūlai yra labai pailgi, todėl žiedlapių nesimato. Gėlės gali būti renkamos iki 30 centimetrų ilgio žiedynuose arbastovi vienas.
Natūralioje aplinkoje žydėjimas vyksta rugsėjo ir sausio mėnesiais. Vidurinėje mūsų šalies zonoje Surinamo vyšnios namuose žydi ne du, o kartą per metus. Šis laikotarpis patenka į kovo pabaigą – gegužės pradžią. Retai žydi du ar tris kartus per metus. Gėlių nereikia dirbtinai apdulkinti, kad dėtų vaisius, auginant patalpose jos tai daro pačios.
Vaisiai
Vyšnių uogos yra jos nuosavybė. Jų nokimo laikas priklauso nuo klimato sąlygų. Paprastai tai yra balandžio-gegužės mėn., Nors kai kuriose vietovėse vaisių nokimo laikotarpis gali prasidėti lapkritį ir baigtis tik žiemos pabaigoje. Uogos sunoksta greitai, vos per tris savaites po žydėjimo.
Įvairių veislių Surinamo vyšnios skiriasi vaisių spalva ir forma. Nuo dviejų iki keturių centimetrų skersmens uogos gali būti citrininės, raudonos ir net juodos. Viduje auginamos vyšnios turi mažesnius vaisius. Sėklų buvimas uogų viduje išlieka nepakitęs, jų būna iki keturių, bet dažniau viena ar dvi būna apvalios, šviesiai rudos spalvos. Surinamo vyšnių sėklos yra karčios, todėl jų vartoti negalima.
Kai kurių veislių vaisiai yra rutuliški, kitų uogų kontūrai suplokštėję arba paviršius briaunotas. Vaisiaus minkštimas yra sultingas, švelnus, rausvo arba auksinio atspalvio, odelės spalva vienoda. Vaisiai yra rūgštaus, dažnai saldžiarūgščio skonio, šiek tiek kartumo ir pušų spyglių užuominos. Uogas lengva skinti, nesesant menkiausiam sąlyčiui su augalu, jie lengvai nuo jo atskiriami.
Auginimas iš sėklų
Norint išauginti medį iš sėklos, reikia daug dirbti. Viskas prasideda nuo sėklų surinkimo ir plovimo po tekančiu vandeniu. Po to sodinamoji medžiaga išdžiovinama ir dedama laikyti po baldakimu su šešėliu. Prieš sodinimą sėklos savaitę mirkomos vandenyje. Svarbiausia, kad vandenį reikia keisti dažniau.
Po to kaulai išimami iš vandens ir nedelsiant dedami į žemę. Po dviejų mėnesių išdygs ūgliai. Jas galima sodinti į nuolatinę augimo vietą sode. Šis laikas patenka į spalio mėnesį.
Sėjinukų sodinimas
Jaunus augalus į žemę galima sodinti rudenį, spalio pradžioje arba pavasarį, balandžio mėnesį, kol pumpurai išsiskleis. Surinamo vyšnia ir jos auginimas domina daugelį sodininkų. Pirmiausia paruošiamos sodinimo duobės, kurių skersmuo – 60 centimetrų, gylis – 45. Žemė iš duobės dalijama per pusę. Į vieną pusę pridedama humuso, pelenų, superfosfato ir kalio trąšų.
Šis mišinys kūgiu pilamas į sodinimo duobę, kur dedamas sodinukas. Jo šaknys apibarstomos antrąja žemės puse, po to sutankinama aplink kamieną esanti dirva. Iš šiaurinės pusės įsmeigiamas kaištis, prie jo pririšamas daigas. Po pasodinimo kruopščiai laistoma, o dirva mulčiuojama pjuvenomis, humusu arba durpėmis.
Augimas namuose
Labiausiai auginti patalpoje tinka mažalapės ir smailialapės veislės. Specialistairekomenduoju pitangą. Surinamo vyšnios auginamos vėsiame mikroklimate su geru apšvietimu ir papildomai žiemą. Taip pat reikia nepamiršti, kad kambarinės vyšnios bijo skersvėjų. Priešingu atveju jį lengva auginti.
Dėžutėje su moliniu mišiniu padarytos trijų centimetrų įdubos, į kurias dedami kaulai. Iš viršaus sodinamoji medžiaga apibarstoma žeme, o po to padengiama polietilenu. Dėžutė su sodinukais dedama ant palangės su geru apšvietimu. Sėklos išdygs per keturias savaites.
Jaunos vyšnios persodinamos du kartus per metus: pavasarį ir rudenį. Kai medis užauga ir sustiprėja, tai daroma per dvejus trejus metus. Labai svarbu pasirinkti dirvą. Galite virti patys. Norėdami tai padaryti, sumaišykite velėną, lapų žemę ir smėlį santykiu 2: 1: 1. Šiltuoju periodu, ypač esant dideliam karščiui, medis laistomas gausiai, o žiemą – saikingai. Karūnėlę reikia reguliariai purkšti ir formuoti.
Vyšnių privalumai
Uogos turi daugybę naudingų savybių:
- Stabilizuoja imuninę sistemą, stiprina organizmą.
- Skatina odos sluoksnių atstatymą, kai jie yra pažeisti žaizdų.
- Vaisių sudėtyje esantys mineralai stiprina kaulus ir dantis, normalizuoja regėjimą.
- Vaisiuose esanti ląsteliena reguliuoja cholesterolio kiekį organizme.
- Kalis, esantis minkštime, apsaugo nuo insulto ir širdies priepuolių.
- Reguliarus vyšnių vartojimas mažina vidurių užkietėjimą.
- Dėl mažo kalorijų kiekio, vyšnios yra įtrauktosdietinio maisto meniu.
Naudoti
Dėl didelio vitamino C kiekio vaisiai vartojami švieži ir konservuoti, iš jų ruošiamas pyragų ir bandelių įdaras, uogienės, konservai, kompotai. Kad skonis neišskirtų kartumo, prieš apdorojant vaisius išimami kaulai, uogos apibarstomos cukrumi ir užpilamos. Brazilijoje iš uogų gaminamas actas ir vynas.
Vyšnia yra vertinga žaliava gaminant kosmetiką: losjonus, kremus, tepalus, kaukes ir daug daugiau. Kosmetika, pagaminta iš pitangos ekstrakto, palengvina odos uždegimą ir apsaugo nuo jos bėrimų.
Gražūs vaisiai daro medį dekoratyvų, todėl Surinamo vyšnia dažnai auginama sodui papuošti, o ne dėl uogų. Ši kultūra gerai auga patalpose su vėsiu mikroklimatu.
Dažnai sutinkama laukinių vyšnių gyvatvorė, kuri naudojama kaip dekoratyvinis augalas soduose ir parkuose. Kultūrinės veislės auginamos dėl skanių ir sveikų uogų.
