Pastaruoju metu soduose ir vasarnamiuose galite pamatyti neįprastą augalą gražia sferine violetine gėlė ir plačiais lapais. „Kas tai per nepaprasta gėlė?“– stebisi praeiviai. Pasirodo, tai Aflatun svogūnas. Šis augalas pas mus atkeliavo iš aukštumų ir buvo pavadintas Aflatun perėjos vardu, kur jis buvo platinamas. Kai kuriose šalyse šis lankas įtrauktas į Raudonąją knygą dėl jo trūkumo.
Augalo aprašymas
Žvelgiant į šį neįprastą augalą, galima nesižavėti jo grožiu. Juk atrodytų, kad tai paprastas, iš pažiūros šiek tiek stambus česnakas, bet iš tikrųjų tai pasirodo gražus dekoratyvinis svogūnas. Iš pirmo žvilgsnio šio augalo svogūnėliai kažkuo primena didžiulę česnako galvutę arba tulpės svogūnėlį. Tiesiog iš jo išauga mums visiškai nepažįstamas augalas – Aflatun svogūnas, kurio naudingosios savybės prilygsta ženšenio savybėms.
Ankstų pavasarį iš žemės pirmieji išnyra žalieji ūgliai, tikriausiai kartu su putinomis. Būna, kad sniegas dar nenukris, bet dėl tožali elastingi daigai žvilgčioja po sniego danga. Galingi platūs sodrios žalios spalvos lapai (dažnai jų būna 5-7) užauga gana dideli. Jie gali siekti 10 cm pločio, labai lygūs, malonūs liesti.
Nustačius šiltiems orams, rodomas stiebas. Aukštyje gali siekti 150 cm. Didelis purpurinis žiedas, žydintis gegužės pabaigoje – birželio mėn., laikosi ant storo, tuščio stiebo viduje. Ši koja labai tanki, atlaiko stiprius vėjo gūsius nelūžinėjant. Žiedynas rutulio pavidalu susideda iš daugybės mažų gėlių-žvaigždučių. Pasibaigus žydėjimui, jų vietoje atsiranda sėklų dėžės, kurias galima rinkti tolesniam dauginimui.
Gėlė skleidžia malonų lengvą kvapą, nepanašų į nieką kitą. Be to, šis kvapas labai traukia bites.
Auginimo sąlygos ir metodai
Šis augalas iš esmės yra nepretenzingas. Atlaiko labai žemą temperatūrą (iki -35 laipsnių), bet gali ir nesulaukti vasaros karščių pradžios – trumpas žydėjimo laikotarpis leidžia pajusti save. Aflatun svogūnas auga tiek apšviestose vietose, tiek pavėsyje. Bet saulė, be abejo, jam labiau tinka. Kaip rodo praktika, žemė taip pat skiriasi. Jis puikiai jaučiasi kalnuotose vietovėse, smėlėtuose ir juoduosiuose dirvožemiuose.
Tai daugiametis augalas, dauginamas dalijant svogūnėlį arba sėklomis. Jos svogūnėlius būtina sodinti rudenį, kai po kasimo jie išdžiūsta. Jei svogūnas padalintas, iš kiekvienos daliesišaugs savarankiškas augalas. Svogūnėlių dalijimasis vyksta beveik kasmet. Tačiau persodinti galite kasmet arba kartą per 2–3 metus.
Jei svogūno nėra (atvažiavote į svečius, pamatėte gėlę ir norite tokį svogūną auginti namuose), galite rinkti sėklas iš žiedkočio, kuris pasirodo žydėjimo pabaigoje. Tiesa, toks sodinimo būdas labai ilgas, nes tokiu atveju augalas pradės žydėti po 2-4 metų.
Patyrę gėlių augintojai mėgsta Aflatun svogūną, kurio auginimas nesukelia ypatingų problemų. Taip, ir jis nėra jautrus ligoms. Vienintelis trūkumas yra tas, kad prieš žydėjimą jo lapai pagelsta ir išdžiūsta, o tai gali atrodyti negražiai sutvarkytoje gėlių lovoje ar kalvoje.
Aflatun svogūnas: naudingos savybės
Kaip ir bet kuris šio augalo giminaitis, šiame svogūne yra daug naudingų medžiagų. Pavyzdžiui, jame yra daugiau sausųjų medžiagų nei paprastame svogūne ir beveik 4 kartus daugiau vitamino C. Taip pat šiame produkte yra vitaminų D ir E, kurie neleidžia vystytis rachitui, užkerta kelią vėžiui, stiprina imunitetą.
Šios rūšies svogūnai naudojami nuo smegenų spazmų, taip pat gerina regėjimą. Jo naudojimas naudingas sergant skrandžio ligomis ir peršalus. Beje, jei išspausite iš šio svogūno sultis ir įtrinsite jomis į galvos odą, plaukai augs geriau.
Programa
Atrodytų, kur galima panaudoti paprastą svogūną? Išskyrus įmaisto gaminimas. Tačiau taip nėra. Aflatun svogūnai labai tinka dekoratyviniais tikslais – skintos gėlės dedamos į vazas arba įdedamos į įvairias puokštes. Taigi, ką tik nuskinta gėlė vandenyje gali stovėti 2 savaites, o jei išdžiovinta, tada visą žiemą.
Labai dažnai tokie svogūnai auginami ant kalvų ar gėlynų kaip labai graži gėlė. Labai gerai matomi jo ryškūs, dideli žiedynai. Vienas sodininkų patarimas: pasodinkite šį augalą gėlių lovos centre, kad kitos gėlės galėtų uždengti bjaurų sausą lapą.
Šį neįprastą „svogūną“labai gerai sodinti ten, kur šalia yra bitynas – jis laikomas medinguoju augalu ir bitės jį labai mėgsta. Tradicinei medicinai Aflatun svogūnas taip pat labai tinka. Geriant jo sultis arba valgant, tikrai bus rezultatų.
Aflatun svogūnas – ar galiu jį valgyti?
Pagrindinis klausimas lieka atviras – ar galima valgyti šį augalą? Auginantys šį augalą teigia, kad jo skonis primena česnaką. Tačiau lapai valgomi neilgai. Kai pasirodo žiedkočiai, lapai jau nevalgomi. Jas galima valgyti tik ką tik atsiradusias. Be to, jauni lapai yra labai sultingi, mėsingi ir puikiai papildys pavasarines salotas. Jie suteiks organizmui daug naudingų vitaminų, kurie būtini avitaminozės metu.
Be to, šio svogūno svogūnėliai naudojami maistui. Juos galima kepti, marinuoti (laikant vandenyje apie 2 savaites, kituose š altiniuose – iki 50 dienų), virti su medumi. Tačiau verta atsiminti, kad norint išvengti alergijos ir apsinuodijimo, šio svogūno neturėtumėte naudoti daugiau nei 3 gramus.
Išvada
Kaip matote, net toks, atrodytų, paprastas ir pažįstamas augalas, kaip svogūnas, gali nustebinti. Prieš keletą metų niekas iš tikrųjų nieko nežinojo apie gražią dekoratyvinę gėlę. Net patyrusiems sodininkams jis buvo pristatytas kaip laukinis česnakas, milžiniškas česnakas… Jie išsiaiškino, iš kur iš tikrųjų atsirado šis neįtikėtinai kvapnus ir sveikas svogūnas.
Net jei nedrįstate valgyti šio augalo – nesijaudinkite. Jo išvaizda daugiau nei pakeis jūsų norą jį valgyti, nes Aflatun svogūnas yra labai gražus ir iškilus sodo „vaikinas“.
